Turto, esančio bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, padalijimas

2012/06/10

CK 3.87 straipsnio 2 dalis numato, kad santuokoje įgytas turtas išlieka jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol yra padalijamas arba kol bendrosios jungtinės nuosabvybės teisė baigiasi kitais pagrindais. Kiti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigos pagrindai yra nurodyti CK 3.100 straipsnyje.
Šiame straipsnyje minimus atvejus aptarsime atskirai:
• Bendroji jungtinė nuosavybė baigiasi mirus vienam iš sutuoktinių. Tokiu atveju nustatoma mirusiojo sutuoktinio bendro turto dalis, paveldima pagal Civilinio kodekso penktosios knygos normas.
• Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė baigiasi vieną sutuoktinį paskelbus mirusiu ar pripažinus nežinia kur esančiu. Bendrosios sutuoktinių nuosavybės išlikimas tokiu atveju reikštų, kad kitas sutuoktinis turėtų gauti dingusio sutuoktinio sutikimą sandoriams su turtu sudaryti, tačiau objektyviai tai būtų neįmanoma. Todėl tokiais atvejais reikalinga nustatyti dingusio sutuoktinio turto dalį bendrame ir paskirti turto administratorių. Paprastai juo tampa kitas sutuoktinis.
• Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė gali baigtis ir tuomet, kai sutuoktiniai įstatymo nustatytą turto teisinį režimą pakeičia sudarydami vedybinę sutartį ir pasirenka visiško turto atskirumo režimą.
• Taip pat bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė baigiasi pripažinus santuoką negaliojančia arba teismui patvirtinus sutuoktinių gyvenimą skyrium.
• Dar vienas atvejis, kada gali pasibaigti bendroji sutuoktinių nuosavybė, kai sutuoktinių ar vieno iš jų kreditoriai pareikalauja padalinti sutuoktinių turtą ir dėl to priimamas teismo sprendimas.
Civilinis kodeksas nepateikia baigtinio sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigos pagrindų sąrašo.
Dažniausias atvejis, dėl ko pasibaigia bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė yra bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas. Yra du keliai, kuriais tai galima padaryti: 1) teismo sprendimu, pvz., nutraukiant santuoką; 2) sutuoktinių susitarimu notariškai patvirtinant sutartį dėl turto padalijimo.
Inicijuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalijimą gali: a) sutuoktiniai (arba vienas iš jų, neveiksnaus sutuoktinio atstovas ir pan.). Galimos situacijos, kai vienas iš sutuoktinių prieštarauja bendro turto padalijimui, tačiau tai neužkerta kelio teismo sprendimo dėl bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo priėmimui; b) sutuoktinio kreditorius.
Dabar šiek tiek plačiau apžvelgsime atvejus, kada sutuoktinių turtas dalijamas.
Bendras sutuoktinių turtas visada dalijamas nutraukiant santuoką, pripažįstant ją negaliojančia ar patvirtinant gyvenimą skyrium. Anksčiau galiojęs įstatymas nenumatė šio reikalavimo minėtais atvejais, dėl to ateityje kildavo problemų, kadangi pvz., santuoka būdavo nutraukta, tačiau turtas nepadalintas. Bendras sutuoktinių turtas taip pat gali būti dalinamas prieš jų valią abiejų ar vieno iš sutuoktinių kreditorių reikalavimu, kai kreditorių reikalavimas gali būti tenkinamas tik iš asmeninio sutuoktinio turto ir dėl to būtina nustatyti sutuoktinio turto dalį bendrame jų turte (CK 3.116 str. 1 d., CPK 667 str.).
Bendras turtas gali būti padalytas neveiksnaus sutuoktinio globėjo reikalavimu nutraukiant santuoką (CK 3.55 str. 2 d.). Tai panašus atvejis į jau anksčiau aptartą, tačiau čia kalbama apie neveiksnaus sutuoktinio interesų gynimą, todėl skirtinas ir atskiras bendro santuokinio turto padalijimo atvejis.
Santuokinis turtas gali būti padalijamas vieno sutuoktinio reikalavimu nenutraukiant santuokos. Tai atvejai, kai pavyzdžiui, vienas sutuoktinis pripažintas neveiksniu ar ribotai veiksniu, nuostolingai tvarko bendrą turtą ar savo veiksmais kelia pavojų bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybei ir šeimos interesams, neprisideda prie šeimos poreikių tenkinimo, kitas sutuoktinis turi teisę kreiptis į teismą dėl turto padalijimo (CK 3.124 str.).
Sutuoktiniai tarpusavio sutarimu gali patys pasidalyti bendrą turtą notariškai ar teismo patvirtina sutartimi.
Tuomet kai reikalavimą padalyti bendrą turtą pareiškia vienas iš sutuoktinių arba jų kreditoriai, gali būti reiškiamas reikalavimas pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti netaikomos tik jeigu pateikiamas adekvatus pareikštų reikalavimų užtikrinimas (CK 3.122 str.).
Žinotina ir tai, kad sutuoktinių susitarimu bendras turtas gali būti padalytas bet kuriuo metu esant santuokoje. Tokiu atveju sutuoktiniai turi sudaryti notariškai patvirtintą sutartį (CK 3.116 str. 1 d.). Notarine forma sudaryta sutuoktinių sutartis dėl bendro turto pasidalijimo negali pažeisti trečiųjų asmenų, pavyzdžiui, sutuoktinių nepilnamečių vaikų, sutuoktinių kreditorių, interesų. Sutuoktiniai gali turtą pasidalyti nelygiai, bet tai neturi pažeisti trečiųjų asmenų teisių, pavyzdžiui, vieno iš sutuoktinių kreditorių interesų. Sutuoktinių bendro turto padalijimo sutartį, kuria pažeidžiami vieno iš sutuoktinių kreditorių interesai, galima ginčyti. Taigi notarine forma sudaryta sutuoktinių sutartis negali būti panaudota prieš sąžiningus sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius. Teismų praktikoje yra pripažinta, kad sutuoktinių piktnaudžiaujant savo teise pasidalyti turtą notarine tvarka ir siekiant išvengti savo esamų ar būsimų prievolių kreditoriams vykdymo sudarytą sutartį kreditoriai gali ginčyti pareikšdami Pauliano ieškinį (CK 6.66 str.).
Gali būti, jog dalijantis bendrą turtą notarine tvarka tokia sutartis ar kai kurios jos sąlygos pažeidžia vieno iš sutuoktinių teises. Sutuoktinis bendro turto padalijimo sutartį, kurią mano pažeidžiant jo teises, gali ginčyti bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais. Toks reikalavimas gali būti pareikštas tiek nenutraukus santuokos, tiek nagrinėjant santuokos nutraukimo bylą. Santuoką nutraukiant ar nustatant gyvenimą skyrium bendru sutuoktinių sutarimu, jie privalo teismui pateikti bendro turto padalijimo sutartį. Šią sutartį tvirtina santuoką nutraukiantis ar gyvenimą skyrium nustatantis teismas (CK 3.53, 3.76 str.). Prieš tvirtindamas santuokos nutraukimo teisinių padarinių sutartį, teismas privalo patikrinti, ar ji neprieštarauja viešajam interesui, nepažeidžia kurio nors sutuoktinio ar trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų.
Sutuoktiniai taip pat turi teisę pasidalyti bendrą turtą patys sudarydami sutartį, kai jų santuoka nutraukiama ar gyvenimas skyrium nustatomas ne jų bendru sutarimu, o vieno iš sutuoktinių reikalavimu. Pavyzdžiui, sutuoktiniai tokiais atvejais gali sutarti dėl bendro turto padalijimo, tačiau gali nesutarti dėl kitų santuokos nutraukimo teisinių padarinių, pavyzdžiui, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo. Jeigu vienas iš sutuoktinių pareiškia ieškinį dėl santuokos nutraukimo CK 3.60 straipsnio nustatyta tvarka, tačiau nagrinėjant bylą ieškinio teisena sutuoktiniai pateikia teismui santuokos nutraukimo teisinių padarinių sutartį (CK 3.51 str. 1 d. 2 p.), teismas priima nutartį ir tęsia bylos nagrinėjimą ypatingąja teisena ir santuoka nutraukiama bei dėl kitų santuokos nutraukimo padarinių sprendžiama CK 3.53 straipsnio tvarka.
Reikalavimams dėl bendro sutuoktinių turto padalijimo, išskyrus nekilnojamuosius daiktus, CK 3.129 straipsnyje nustatytas penkerių metų ieškinio senaties terminas. Jis skaičiuojamas nuo to momento, kai sutuoktiniai pradėjo faktiškai gyventi skyrium. Prof. V. Mikelėnas reiškia nuomonę, kad reikalavimams dėl bendrų nekilnojamųjų daiktų padalijimo senatis netaikoma, nes viešame registre tokie daiktai įvardyti kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.88 str. 3 d.), todėl net ir gyvendami skyrium sutuoktiniai vienas kito nuosavybės teisės negalės pažeisti, nes nekilnojamaisiais daiktais galės disponuoti tik esant kito sutuoktinio sutikimui.
Nepaisant to, to, kad santuokinis turtas įgytas iki 2001 m. liepos 1 d., kai įsigaliojo naujasis Civilinis kodeksas, taikomos būtent šio įstatymo normos ir juo vadovaujantis turtas dalijamas.
Dalijant bendrą sutuoktinių turtą teisme, laikomasi tam tikros turto padalijimo eilės tvarkos. Tą plačiau nagrinėsime kitame straipsnyje.

Senesnis straipsnis:

Naujesnis straipsnis: