Teismo vaidmuo nagrinėjant šeimos bylas

2011/05/01

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 str. skelbia, kad teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai . Priėmus naująjį CPK buvo įgyvendinta civilinio proceso reforma, o lietuviškajame civiliniame procese įdiegtas mišrus – rungimosi ir tardomojo civilinio proceso modelis, kodekso rengėjai rėmėsi socialinio civilinio proceso modeliu, būdingu daugeliui Europos valstybių, labiausiai atsispindinčiu Austrijos civilinio proceso teisėje, tokiu būdu buvo galutinai apsispręsta dėl teismo vaidmens civiliniame procese, kadangi projekto autoriai pasirinko socialinio civilinio proceso modelį, jo vienas iš esminių bruožų yra aktyvus teisėjas . Naujasis CPK orientuoja į tai, kad teisėjo vaidmuo procese yra labiau aktyvus nei pasyvus, ypač tais atvejais, kai kalbama apie vadinamąsias „nedispozityvias“ bylas .
Teismo aktyvumas pasireiškia taip vadinamose „nedispozityviose“ bylose, t.y. tokiose, kur ypač ryškus viešasis interesas. Kaip tik tokios ir yra šeimos bylos. Šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus lemia valstybės ir visuomenės pripažįstama šeimos, kaip socialinio ir teisės instituto svarba, o šeimos narių teisių ir teisėtų interesų gynimas iš esmės yra viešojo intereso gynimas .
Nagrinėjant šeimos bylas visada susiduriama su siekiu užtikrinti viešojo intereso apsaugą, būtent todėl, kaip yra pabrėžęs E. Laužikas, galimi ir teismo proceso ypatumai, svarbesnis nei kitose civilinėse bylose tampa ir teisėjo vaidmuo. Šiose bylose teismas turi stengtis bylą nagrinėti ne formaliai pasveriant vienos ir kitos pusės įrodymus (kaip paprastai būna nagrinėjant civilinius ginčus), tačiau nustatyti tikrąją, materialiąją tiesą, priimti kiek įmanoma teisingesnį sprendimą. Dažnai nagrinėjant šeimos bylas turi būti laviruojama tarp proceso koncentruotumo įgyvendinimo bei, kaip jau minėta, pareigos nustatyti, išsiaiškinti materialiąją tiesą procese. Galime manyti, kad tikslu palengvinti šią teismo pareigą CPK 367 str. skirtas teismo vaidmeniui šeimos bylose nustatyti.

Naujesnis straipsnis: