Susitarimas tuoktis (sužadėtuvės)

2011/05/30

Ankstesniuose straipsniuose daug dėmesio skyrėme šeimos bylų procesui, atskirų rūšių bylų nagrinėjimui. Šiame straipsnyje pažvelgsime į šeimos teisinių santykių užuomazgas, t.y. tai, nuo ko prasideda šeiminių santykių kūrimas ir kokios galimos teisinės pasekmės nutraukus sužadėtuves. Dažnos poros gyvenime ateina laikas, kai nusprendžiama sustiprinti partnerystę įteisinant ją. Žingsnis iki santuokos yra susitarimas tuoktis dar kitaip įvardijamas kaip sužadėtuvės. Šiuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso III knygoje Šeimos teisė reglamentuotas ir sužadėtuvių nutraukimas bei iš to kylančios pasekmės. Įstatymas santuoką apibrėžia kaip įstatymų numatyta tvarka įformintą savanorišką vyro ir moters susitarimą sukurti šeimos teisinius santykius.
Taigi prieš sudarydami santuoką būsimieji sutuoktiniai susižada – sudaro susitarimą tuoktis. Pats susitarimas tuoktis nėra įpareigojantis ir negali būti įgyvendinamas prievarta, tačiau gali sukelti CK numatytas teisines pasekmes. Teisinės pasekmės apie kurias čia kalbame gali kilti, jei susitarimas tuoktis buvo viešas. Viešumo kriterijaus nereikėtų interpretuoti subjektyviai. Susitarimas tuoktis laikomas viešu, jei jau yra paduotas nustatytos formos prašymas civilinės metrikacijos įstaigai įregistruoti santuoką. Taigi viešumo kriterijus yra tarsi sąlyga teisinėms pasekmėms atsirasti.
Dabar pakalbėsime apie tai, kokios gi pasekmės gali atsirasti nutraukus viešas sužadėtuves.
Sužadėtuvių nutraukimo sukeliamos teisinės pasekmės.
Jei sužadėtuvės nutraukiamos ir santuoka nesudaroma, abi viešo susitarimo šalys (tiek buvęs sužadėtinis, tiek buvusi sužadėtinė) gali reikalauti viena iš kitos grąžinti viską, ką viena yra gavusi iš kitos kaip dovaną ryšium su būsima santuoka. Tokia yra bendroji taisyklė. Tačiau yra keletas išimčių, kai dovanų grąžinti nereikia. Tai tokie atvejai, jei:
1) dovanos vertė neviršija 1000 litų;
2) gavusi dovaną šalis mirė iki santuokos įregistravimo ir santuoka nebuvo sudaryta dėl šalies mirties.
Teisė reikšti ieškinį dėl dovanos grąžinimo apribota laike, t.y. numatytas vienerių metų terminas, kuris skaičiuojamas nuo atsisakymo sudaryti santuoką dienos.
Jei susitarimo tuoktis šalis be pakankamo pagrindo atsisako sudaryti santuoką, ji turi atlyginti kitai šaliai nuostolius, patirtus dėl susitarimo tuoktis neįvykdymo. Nuostolių dydį sudaro šalies turėtos faktinės išlaidos ruošiantis sudaryti santuoką bei prievolių, susijusių su būsima santuoka, įvykdymo faktinės išlaidos.
Tačiau jei susitarimas tuoktis nutraukiamas dėl svarbios priežasties, kuri atsirado dėl kitos šalies kaltės, tai minėtus nuostolius atlygina ne atsisakiusi sudaryti santuoką šalis, o kaltoji šalis. Ieškinį dėl nuostolių atlyginimo taip pat kaip ir dėl dovanų grąžinimo galima pareikšti per vienerius metus nuo atsisakymo sudaryti santuoką dienos.
LR CK III knygoje Šeimos teisė numatytas ir neturtinės (moralinės) žalos atlyginimas. Dėl neturtinės žalos atlyginimo turi teisę kreiptis tik viešo susitarimo tuoktis šalys. Šios nuostatos nereikėtų suprasti, kad bet kokiu atveju „nuskriaustoji“ šalis gali kreiptis į teismą dėl moralinės žalos atlyginimo. Moralinę žalą reikės pagrįsti ir įrodyti, kad buvo patirta neturtinė žala.
Ieškinys dėl moralinės žalos atlyginimo taip pat gali būti reiškiamas per vienerius metus nuo atsisakymo tuoktis dienos.
Apibendrindami tai, kas pasakyta šiame straipsnyje, galime daryti išvadą, kad prieš susižadant reikėtų rimtai apsvarstyti poros pasirengimą tuoktis ir siekį sukurti tokius šeiminius santykius kaip jie suprantami Lietuvos šeimos teisėje.

Senesnis straipsnis:

Naujesnis straipsnis: