Šeimos narių tarpusavio išlaikymas

2011/08/07

Šiame straipsnyje norime pakalbėti apie išlaikymo (ankstesnės sąvoka alimentų) atmainas, reglamentuotas Lietuvos Civiliniame kodekse. Dažniausiai teismų praktikoje susiduriama su išlaikymo vaikams priteisimu. Taip pat yra reglamentuotas išlaikymo tėvams priteisimas bei kitų šeimos narių tarpusavio išlaikymas. Šias tris kategorijas panagrinėsime detaliau.
Nepilnamečių vaikų išlaikymas.
Įstatymuose numatyta tėvams pareiga išlaikyti savo vaikus. Ši pareiga išlieka tiek gyvenant santuokoje, tiek ir išsituokus. Tačiau reikėtų žinoti ir tai, kad nepriklausomai nuo to, vaiko tėvai gyvena santuokoje ar jau yra išsiskyrę, priteisiant išlaikymą tai neturi reikšmės. Taigi, ir gyvenant santuokoje bei neketinant išsituokti galima priteisti išlaikymą (alimentus) vaikui. Išlaikymas teismine tvarka vaikui galimas priteisti iš tėvo ar motinos, kuris (-i) neteikia vaikui išlaikymo ir prie jo niekuo neprisideda. Šiuo atveju išlaikymą galima priteisti nepriklausant nuo tėvo ar motinos materialinės padėties: tai gali būti asmuo gaunantis minimalią mėnesinę algą, senatvės pensiją, kitokias minimalias pajamas ar net neturintis jokių pajamų, ( įskaitant bedarbius), tačiau dėl savo sveikatos galintis bent kiek uždirbti. Tėvo ar motinos pajamų dydis turi reikšmės tik priteistinam išlaikymo dydžiui, tačiau nėra pagrindas atleisti nuo pareigos išlaikyti vaiką.
Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Pavyzdžiui, jei vaiko tėvas nepripažįsta tėvystės, teismas, nustatęs tėvystę, priteisia išlaikymą ne nuo tėvystės nustatymo dienos, bet ir už ankstesnį laikotarpį, nes vaikas turėjo teisę būti išlaikomas nuo pat gimimo. Civilinio kodekso 3.194 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (arba vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų arba vaiko globėjo (rūpintojo), arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį. Civilinio kodekso 3.200 straipsnyje nurodyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau negali būti išieškota daugiau kaip trijų metų išlaikymo skola nuo ieškinio pareiškimo dienos. Teisė reikalauti išlaikymo atsiranda nuo tada, kai vaiko tėvas (motina) nevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tokiu atveju ieškinyje reikia nurodyti datą, nuo kurios prašoma priteisti išlaikymą. Teismas, priteisdamas išlaikymą už laikotarpį, praėjusį nuo teisės į išlaikymą atsiradimo iki teismo sprendimo priėmimo dienos, iš skolininko priteisia skolą.
Teismas išlaikymą nepilnamečiams vaikams iš jų tėvų (vieno jų), kurie nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, gali priteisti tokiais būdais:
• kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis;
• konkrečia pinigų suma;
• priteisiant vaikui tam tikrą turtą natūra.
Kol byla bus išnagrinėta, teismas nutartimi gali įpareigoti mokėti laikiną išlaikymą. Žmonės dažnai klausia, kokio dydžio išlaikymas turi būti teikiamas. Įstatymas numato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti vaikui vystytis būtinas sąlygas. Sprendžiant išlaikymo dydžio klausimą, visada turi būti nustatomi vaiko poreikiai ir abiejų vaiko tėvų turtinė padėtis. Šiuo metu nusistovėjusi teismų praktika rodo, jog vaikui išlaikyti reikalinga minimali mėnesinė alga, t.y. 800 Lt arba kitaip sakant po 400 Lt iš kiekvieno iš tėvų. Tačiau viršutinės išlaikymo dydžio ribos nėra nustatytos, ji priklauso nuo tėvų materialinės padėties. Paminėtina ir tai, kad vaikams, turintiems specialių poreikių (pavyzdžiui, nuolat reikalingi vaistai ar pan.), reikalingos ir didesnės išlaidos, todėl nenuostabu, kai teismas gali priteisti ir didesnį išlaikymą.
Nustatyto išlaikymo turi pakakti tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko maisto, aprangos, būsto, sveikatos, mokslo, poilsio, laisvalaikio, kultūrinio ir kitokio ugdymo poreikiai.
Tėvų prievolė išlaikyti vaikus baigiasi, jeigu yra įstatyme numatyti pagrindai: vaikas sulaukia pilnametystės (18 m.); nepilnametis emancipuojamas; vaikas įvaikinamas; vaikas miršta.
Dažniausiai išlaikymo klausimas kyla tada, kai tėvai gyvena atskirai. Jeigu išlaikymas priteistas periodinėmis išmokomis, geriausia pinigus pervesti į atsiskaitomąją sąskaitą, nes gali pasitaikyti, kad tėvas arba motina išlaikymui skirtas lėšas moka grynaisiais pinigais ir tai niekur nefiksuojama. Tokiu atveju kitas tėvas gali pasielgti nesąžiningai ir kreiptis į teismą dėl neva skolos priteisimo. Siekiant apsisaugoti nuo tokio nepagrįsto reikalavimo, reikia turėti dokumentus, patvirtinančius, kad išlaikymas teikiamas, bent jau tai, jog matytųsi pinigų judėjimas elektroninėje bankininkystėje (galima nurodyti pavedimo tikslą ir pan.)
Tėvų išlaikymas.
Pilnamečiai vaikai privalo išlaikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus ir jais rūpintis. Jeigu vaikai neišlaiko savo tėvų, teismas pagal tėvų ieškinį gali iš vaikų priteisti išlaikymą. Išlaikymas mokamas (priteisiamas) tam tikra nustatyta pinigų suma, mokama kas mėnesį. Išlaikymo dydį nustato teismas, atsižvelgdamas į vaikų ir tėvų šeiminę bei turtinę padėtį, taip pat kitas bylai svarbias aplinkybes. Teismas, nustatydamas išlaikymo dydį, turi atsižvelgti į visų pilnamečių to tėvo (motinos) vaikų pareigą išlaikyti tėvus, neatsižvelgiant į tai, ar ieškinys dėl išlaikymo priteisimo pareikštas visiems vaikams, ar tik vienam iš jų.
Teismas gali atleisti pilnamečius vaikus nuo pareigos išlaikyti savo nedarbingus tėvus, jeigu nustato, kad tėvai vengė atlikti savo pareigas nepilnamečiams vaikams. Jeigu vaikai buvo nuolat atskirti nuo savo tėvų dėl pačių tėvų kaltės, tokie tėvai netenka teisės į išlaikymą. Dokumentai, patvirtinantys, jog tėvas ar motina vengė išlaikyti savo vaikus gali būti įvairūs. Pavyzdžiui, tai gali būti teismo antstolio patvarkymas, kad skolos išieškoti neįmanoma, teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje dėl vengimo teikti išlaikymą ir pan. Būtent šių dokumentų pagrindu teismas gali atleisti suaugusį vaiką nuo pareigos išlaikyti savo tėvą ar motiną, neteikusį jam išlaikymo.
Jeigu pilnamečiai vaikai nesirūpina savo nedarbingais tėvais, teismas pagal tėvų ieškinį gali iš vaikų priteisti papildomas išlaidas, tėvų turėtas dėl sunkios ligos, sužalojimo arba jiems būtinos priežiūros, kurią atlygintinai atliko kiti asmenys.
Kitų šeimos narių tarpusavio išlaikymas.
Ne tik tėvai ir pilnamečiai privalo išlaikyti vieni kitus. Tam tikros pareigos įstatymuose nustatytos broliams, seserims, seneliams ir vaikaičiams:
• pilnametis brolis (sesuo), jeigu gali, privalo išlaikyti paramos reikalingą nepilnametį brolį (seserį), neturintį tėvų arba negalintį gauti jų išlaikymo;
• pilnamečiai vaikaičiai, jeigu gali, privalo išlaikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus senelius;
• seneliai, jeigu gali, privalo išlaikyti paramos reikalingus savo nepilnamečius vaikaičius, neturinčius tėvų arba negalinčius gauti jų išlaikymo;
Matome, kad tai atvejai, kai moralinės pareigos įtrauktos į įstatymo rūbą. Šiais atvejais išlaikymas gali būti nustatomas tokia pat tvarka, kaip nustatomas nepilnamečiams vaikams ir tėvams.

Senesnis straipsnis:

Naujesnis straipsnis: