Šeimos bylų teismingumas

2011/05/08

Teismingumas – tai bylų priskyrimas teismams. Šeimos bylos nagrinėjamos bendrosios kompetencijos teismuose. Bendrojo teritorinio teismingumo taisyklė įtvirtinta CPK 29 str. ir reiškia, kad ieškiniai turi būti pareiškiami pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Šis principas taikomas ir reiškiant ieškinius dėl ginčų iš šeimos teisinių santykių. Tačiau turėtume atkreipti dėmesį į tai, daugumai šeimos bylų būdingas alternatyvusis teritorinis teismingumas, kai ieškovui paliekama galimybė pasirinkti vieną iš tos pačios grandies teismų. Tai paaiškintina tuo, kad tokiose bylose ginamos ypač svarbios ieškovo teisės ir interesai, dėl to yra numatyti tam tikri palengvinimai, kurie užtikrina, kad teisę į teisminę gynybą būtų įgyvendinta greičiau ir efektyviau. Teismingumas ieškovo pasirinkimu numatytas reiškiant ieškinius dėl išlaikymo priteisimo, tėvystės nustatymo bylose, bylose dėl santuokos nutraukimo, jei ieškovas turi su juo gyvenančių nepilnamečių vaikų, bylose dėl tėvų valdžios apribojimo, kai vaikai gyvena kartu su ieškovu, prašymas nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu paduodamas vieno iš sutuoktinių gyvenamosios vietos apylinkės teismui, ieškinys susijęs su globėjo, rūpintojo ar turto administratoriaus pareigų ėjimu. Atkreiptinas dėmesys dėl bylų rūšinio teismingumo, t.y. byla pirmąja instancija nagrinėtina apylinkės ar apygardos teisme. CPK 26 str. 1 d. nurodyta, kad visas civilines bylas pirmąja instancija nagrinėja apylinkės teismai, išskyrus bylas, nurodytas CPK 27, 28 str. Pagal CPK 27 str. 1 p., apygardos teismai, kaip pirmos instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip vienas šimtas tūkstančių litų, išskyrus šeimos teisinių santykių bylas dėl turto padalijimo. Taip pat ir išlaikymo priteisimo bylos, kai prašoma priteisti šimtą tūkstančių ar daugiau taip pat turėtų būti nagrinėjamos apylinkės teismuose, kadangi tą apsprendžia šių bylų pobūdis, t.y. visas bylas, kylančias iš šeimos teisinių santykių, nagrinėja apylinkės teismas pirmąja instancija .
Atskiro aptarimo reikalingas šeimos bylų su užsienio elementu teismingumo klausimas. Kaip jau minėjome anksčiau, sprendžiant klausimus su tarptautiniu elementu, reikia vadovautis dvišalėmis arba daugiašalėmis tarptautinėmis sutartimis. Europos Sąjungos valstybėse narėse išskyrus Daniją, nuo 2005 m. kovo 1 d. taikomas 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2201/2003 “Dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000“. Šio reglamento 1 str. numatyta, kad jis taikomas bet kokio pobūdžio civilinėms byloms, susijusioms su santuokos nutraukimu, gyvenimu skyriumi ar santuokos pripažinimu negaliojančia, tėvų pareigų skyrimu, naudojimosi jomis, perdavimu, apribojimu, atėmimu. Antroje straipsnio dalyje numatyta, kad reglamentas netaikomas tėvystės (motinystės) nustatymui ar nuginčijimui, sprendimams dėl įvaikinimo, vardo ar pavardės vaikui suteikimo, nepilnamečio emancipavimui, išlaikymo pareigoms, turto patikėjimo sutartims ar paveldėjimui, priemonėms, kurių imamasi dėl vaikų padarytų baudžiamosios teisės pažeidimų . Seimas 2008 m. lapkričio 13 d. priėmė Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymą , kuriuo išspręsti kai kurie teismingumo klausimai (įsigaliojo 2008 m. lapkričio 29 d.). Šio įstatymo 7 str. 2 d. nustatyta, kad bylos dėl vaiko grąžinimo, kai vaikas neteisėtai atvežtas ar neteisėtai laikomas Lietuvos Respublikoje, teismingos Vilniaus apygardos teismui; 8 str. nustatyta, kad pareiškimas dėl santuokos nutraukimo, gyvenimo skyrium (separacijos), santuokos pripažinimo negaliojančia, kai sutuoktiniai yra Lietuvos Respublikos piliečiai, neturintys Lietuvos Respublikoje gyvenamosios vietos ir turto, paduodamas bet kuriam apylinkės teismui ieškovo pasirinkimu.
Aptarėme esamą teisinį reguliavimą teismingumo aspektu. Tačiau kalbant apie šeimos bylų teismingumą, vis dažniau keliama idėja kurti atskirus šeimos teismus, kurie nagrinėtų vien tiktai šeimos bylas . Konstitucijos 111 str. numato, kad šeimos byloms nagrinėti pagal įstatymą gali būti įsteigti specializuoti teismai. Seimo narys G. Navaitis yra pateikęs Šeimos teismų įsteigimo įstatymo projektą, kuriuo siūloma byloms, kylančios iš šeimos teisinių santykių, nagrinėti įsteigti specializuotus šeimos teismus. Minimame projekte siūloma įkurti penkis apygardų teismus veikiančius toje pačioje teritorijoje kaip ir esantys bendrosios kompetencijos apygardos teismai bei Lietuvos vyriausiąjį šeimos teismą. Pasak G. Navaičio, panašūs teismai veikia Vokietijoje, Italijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, Airijoje, Olandijoje, Australijoje, Naujojoje Zelandijoje, Japonijoje, Kipre, Lenkijoje . Tikslinga būtų pasekti šių šalių pavyzdžiu ir Lietuvoje įkurti specializuotus šeimos teismus. Tokių teismų atsiradimas prisidėtų prie šeimos kaip socialinės institucijos stiprinimo, šalies dvasinės gerovės kūrimo. Autorės nuomone, pateiktas įstatymo projektas tobulintinas, tačiau pati idėja pažangi ir vertintina teigiamai. Atsižvelgiant į valstybės ekonominę situaciją, sulaukti visuotinio palaikymo šiuo metu būtų gana sudėtinga, tačiau visiškai atsisakyti šios idėjos neturėtume. Šeimos teismų įkūrimas galėtų būti grindžiamas šios kategorijos bylų specifiškumu, socialine svarba, itin ryškiu viešuoju interesu, turėtų būti atsiremiama į labiausiai pažeidžiamos visuomenės dalies – vaikų – interesus, psichologinius momentus ir jų reikšmę šeimos bylose. Nesant specializuotų šeimos teismų, siūlytume į šios kategorijos bylų nagrinėjimą įtraukti daugiau specialių žinių turinčių subjektų (psichologų, mokytojų ir pan.) privalomą dalyvavimą procese sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, taip pat siekti, kad bylos būtų nagrinėjamos atitinkamai šeimos bylų nagrinėjime besispecializuojančių teisėjų, teigiamai vertintina būtų šia tematika rengiami seminarai ir kitokie mokymai, kuriuose galėtų dalyvauti asmenys dalyvaujantys bylų, kylančių iš šeimos teisinių santykių, procese.
Taigi apibendrinant tai, kas pasakyta, galime daryti išvadą, kad šeimos bylų ypatumu laikytinas daugeliui šeimos bylų numatytas alternatyvusis teritorinis teismingumas, kuris, manytume, numatytas taikyti atsižvelgiant į itin svarbias ieškovo teises ir interesus.

Senesnis straipsnis:

Naujesnis straipsnis: