Santuokinio turto padalijimas

2011/05/25

Nagrinėjant santuokos nutraukimo bylas ypač svarbus klausimas, kurį turi išspręsti teismas yra santuokinio turto padalijimas. Lyginant su anksčiau galiojusiu įstatymu (Santuokos ir šeimos kodekso) tai naujas reglamentavimas, kadangi nebuvo reikalaujama išspręsti santuokinio turto padalijimo klausimą. Šiandien tai imperatyvus reikalavimas.
Kasacinio teismo jurisprudencijoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad, spręsdamas reikalavimą dėl sutuoktinių turto padalijimo, teismas turi vadovautis teisės normų nustatyta veiksmų seka: visų pirma sudaryti turto balansą, nustatant bendrą sutuoktinių turtą ir asmeninį kiekvieno sutuoktinio turtą (CK 3.118 str. 1 d.), nustatyti turto vertę (CK 3.119 str.), iš bendro ir iš asmeninio turto mokėtinas skolas ir sutuoktiniams tenkančias turto dalis (CK 3.118 str. 2, 3 d.).
Turto vertė nustatoma remiantis rinkos kainomis CK 3.119 str. Procesinių normų, remiantis kuriomis galima būtų nustatyti turto vertę pagal rinkos kainą nėra. Todėl ir šiuo klausimu yra aktuali LAT formuojama praktika. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad vienas iš kriterijų turto rinkos vertei nustatyti yra Nekilnojamojo turto registro pažymėjime nurodyta turto vertė, jei šalys nesutinka su nurodyta turto verte, gali būti skiriama ekspertizė. Vienoje iš nutarčių LAT atkreipė dėmesį į tai, kad be ekspertų išvados teismas sprendžiant dėl dalijamo turto vertės ir turto dalies kompensacijos, turi paisyti visiems žinomos aplinkybės – nekilnojamojo turto kainų kritimo. Kitoje byloje teismas nurodė, kad turto vertė nustatytina pagal rinkos kainas, kurios galiojo teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo priėmimo metu. Taip pat plenarinė sesija konstatavo, kad teismas gali nustatyti dalijamo turto vertę ir jos nustatymo momentą tokiomis įrodinėjimo priemonėmis, kurias vykdydamos savo procesines pareigas yra pateikusios ginčo šalys, išskyrus atvejus, kai teismas, turėdamas pareigą būti aktyvus, savo iniciatyva renka įrodymus (CPK 376 str. 1 d.).
Bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalijimas nutraukiant santuoką išsamiai aptartas 2010 m. gegužės 20 d. nutarime. Plenarinė sesija nurodė, kad sprendžiant dėl bendro turto padalinimo turi būti vadovaujamasi CK 3.118 str. numatyta tvarka, o nustatant bendrą ir asmeninį turtą – CK 3.87-3.91 str. Plenarinė sesija pastebėdama, kad teismų praktikoje nevienareikšmiškai suprantama CK 2.88 str. 3 d. nuostata, pažymėjo, kad sutuoktinių turto registracija viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją, todėl teismas sudarydamas sutuoktinių turto balansą ir nustatydamas bendrą turtą, taip pat kilus ginčui dėl to tarp sutuoktinių, turi vadovautis ne tik viešo registro duomenimis, bet patikrinti šių duomenų tikrumą (patikimumą) remdamasis CK 3.88 str. 1, 2 ir 4 d., 3.90 str., 3.91 str. taisyklėmis. Vienoje iš nutarčių LAT nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas privalėjo taikyti CK 3.88 str. 3 d. ir vertinti, ar byloje surinkti įrodymai ir nustatytos faktinės aplinkybės (susijusios, pavyzdžiui (tačiau neapsiribojant), su šio buto paieška ir pirkimu (šalių nurodomo santuokos faktinio iširimo aplinkybių kontekste), buto pirminio įrengimo mastu ir vėlesniu pritaikymu gyventi, atsakovo ketinimais apsigyventi ir (arba) gyvenimu šiame bute, buto eksploatavimu, jo paskirtimi, šalių tikraisiais ketinimais ir kt.) patvirtina, jog šis turtas buvo įgytas bendrai su atsakovu, o ne kasatorės asmeninėn nuosavybėn.
O parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūrą turi būti atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus. Tą patvirtina ir nuosekli LAT praktika. Nepilnamečio vaiko interesus teismas privalo įvertinti tiek spręsdamas, ar neturi būti nukrypta nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, tiek ir nustatydamas bendro turto padalijimo būdą. Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad nukrypimas nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių principo, atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus ir tuo pagrindu skiriant tam iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai, didesnę turto dalį, pateisinama jam tenkančia didesne našta, auginant ir ugdant šalių nepilnamečius vaikus. Nepilnamečių interesai saugomi įtvirtinus valstybinės vaiko teisių apsaugos tarnybos dalyvavimą bylose, kuriose sprendžiami klausimai susiję su nepilnamečiais vaikais, ir šios institucijos išvadų teikimą. Išsamų tyrimą šiuo klausimu atliko B. Kairienė ir J. Jekaitytė, buvo prieita išvados, kad vaiko interesų įgyvendinimą santuokos nutraukimo proceso metu lemia vaiko teisių apsaugos institucijų, atstovaujančių teisme vaiko interesams ir esant reikalui teikiančių teismui išvadas, bei teismo pastangos ir gebėjimas tinkamai nustatyti, taip pat įvertinti vaiko interesų turinį.
CK 3.123 str. įtvirtintos sąlygos, kai sutuoktinių turtas gali būti padalytas nelygiomis dalimis. LAT yra pasisakęs, kad šioje teisės normoje pateikiamų aplinkybių, sudarančių pagrindą nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, sąrašas nėra baigtinis ir teismas, įvertinęs konkrečios bylos aplinkybes, gali pripažinti svarbiomis ir kitas aplinkybes. Dalijant turtą, reikšmingas ne tik turto dalies nustatymas, bet ir turto paskirstymas natūra. Vaikų teisių ir teisėtų interesų apsaugos užtikrinimas ir kiekvieno šeimos nario teisė ir reali galimybė turėti būstą yra reikšmingi kriterijai CK 3.123 str. 1 d. nustatyto reglamentavimo aspektu, kai turtas gali būti padalytas nelygiomis dalimis. Kitoje nutartyje pasisakydamas dėl nukrypimo nuo sutuoktinių lygių dalių principo kasacinis teismas nurodė, kad CK 3.123 str. 1 d. pateiktas aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, teismas gali pripažinti svarbiomis bei įgalinančiomis nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir kitas aplinkybes, tačiau, nukrypdamas nuo šio principo „kitų svarbių aplinkybių“ pagrindu, teismas turi nustatyti, kad toks nukrypimas pagrįstas tam tikrų teisinių gėrių, kurių gynyba aplinkybių visumos kontekste būtų pagrįsta teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, apsauga.
Kasacinis teismas formuoja nuoseklią praktiką ir dėl turto padalijimo natūra. Vienoje iš nutarčių teismas nurodė, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis. Toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad kiti, ne natūra, turto padalijimo būdai, gali būti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą. Negalimumas yra objektyvus – techniškai neįmanoma konkrečių turto objektų paskirstyti ar turto dalių atskirti (pvz., dėl pernelyg mažos priklausančios dalies, nesant izoliuotų patalpų ir techninių sąlygų jas atskirti). Nepriimtinumas vertinamas kaip subjektyvaus pobūdžio aplinkybė – bendraturčių santykiais, jų galimybe objektą bendrai valdyti ir naudoti. Įvertinant pastarąją aplinkybę gali turėti reikšmės, kokios paskirties yra dalijamas objektas, kokie bendraturčių santykiai ir kita.
Čia nagrinėjome įvairius santuokinio turto padalijimo aspektus, kurie yra svarbūs nutraukiant santuoką. Pastaruoju metu kone kiekvienoje santuokos nutraukimo byloje teismas turi spręsti dėl sutuoktinių kreditorių teisių ir interesų apsaugos, kadangi jiems turi būti pranešta apie bylą ir jiems pageidaujant dalyvauti bylos nagrinėjime. Tačiau tai atsižvelgiant į formuojamą praktiką yra gana platus ir sudėtingas klausimas, todėl jis bus nagrinėjamas atskirame straipsnyje.

Senesnis straipsnis:

Naujesnis straipsnis: