Pagrindinės vedybinės sutarties reglamentavimo nuostatos

2011/05/27

Vedybinės sutartys
Vedybų sutartis – tai sutuoktinių susitarimas, nustatantis jų turtines teises ir pareigas santuokos metu, taip pat po santuokos nutraukimo ar gyvenant skyrium (separacija). Ši sutartis yra viena iš civilinių sutarčių, vedybinėms sutartims taikomos bendrosios sutarčių teisės nuostatos. Šios sutartys gali būti ikivedybinės ir povedybinės priklausomai nuo to, kada sudaroma sutartis.
Išskirtinis šių civilinių sutarčių bruožas yra specialūs subjektai. Tai sutuoktiniai arba asmenys, ketinantys sudaryti santuoką. Todėl reikia suprasti, kad galimybę sudaryti vedybinę sutartį turi asmenys galintys tuoktis. Reiškia, vedybinę sutartį gali sudaryti pilnamečiai, priešingos lyties, veiksnūs fiziniai asmenys, nesusiję tarpusavyje artimos giminystės ryšiais. Sudaryti vedybinę sutartį yra ketinančių susituokti ar jau susituokusių asmenų teisė. Nesudarant vedybinės sutarties taikomas įstatymo nustatytas sutuoktinių turto teisinis rėžimas.
Kaip jau minėjome, vedybinė sutartis gali būti sudaryta tiek iki santuokos įregistravimo, tiek po tos. Pagal tai vedybinės sutartys skirstomos į ikivedybines ir povedybines.
Povedybinė sutartis įsigalioja, kai sudaroma, jei sutartyje nenustatyta kitaip. Sutuoktiniai gali apibrėžti vedybinės sutarties įsigaliojimą tam tikru terminu ar sąlyga. Savo ruožtu ikivedybinė sutartis įsigalioja nuo santuokos įregistravimo dienos. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatyme nėra jokių reikalavimų, per kiek laiko nuo ikivedybinės sutarties sudarymo būtina įregistruoti santuoką. Svarbu, kad būtų įregistruota sutartį sudariusių asmenų santuoka. Priešingu atveju tokia sutartis neturės jokios teisinės galios.
Nesulaukęs 18 metų asmuo gali įgyvendinti savo teisę sudaryti vedybų sutartį tik po santuokos įregistravimo. Teismo sprendimu pripažintas ribotai veiksniu sutuoktinis, vedybinę sutartį gali sudaryti tik tada, kai yra rašytinis jo rūpintojo sutikimas. Nesant rūpintojas sutikimo, sutuoktinio prašymu leidimą sudaryti vedybų sutartį gali išduoti teismas.
Vedybų (ikivedybinės ir povedybinės) sutarties forma.
Trumpai aptarsime reikalavimus, keliamus vedybinės sutarties formai. Vedybinė sutartis turi būti sudaroma raštu ir tvirtinama notaro. Privalomos notarinės formos nesilaikymas daro vedybų sutartį negaliojančia. Tai yra imperatyvi įstatymo norma.
LR CK numatytas reikalavimas atlikti vedybinių sutarčių, jų pakeitimo ir nutraukimo teisinę registraciją vedybų sutarčių registre. Šį registrą tvarko Centrinė hipotekos įstaiga. Neįregistruota tiek ikivedybinė, tiek ir povedybinė sutartis ar jos pakeitimai negalės būti panaudoti prieš trečiuosius asmenis, išskyrus atvejus, kai sudarant konkretų sandorį jie žinojo apie vedybų sutartį ar jos pakeitimus, t.y. buvo nesąžiningi. Žinojimo apie vedybų sutartį ar jos pakeitimus faktą ginčo metu turės įrodyti sutuoktiniai.
Atkreiptinas dėmesys ir tai, kad vedybinę (tiek ikivedybinę, tiek ir povedybinę) sutartį galima pakeisti tik gavus teismo leidimą, o vedybų sutarties pakeitimai neturi grįžtamosios galios, t.y. pakeitimai taikomi tik turtiniams sutuoktinių santykiams, atsirandantiems jau po sutarties pakeitimo.
Vedybinė sutartis, gali būti pakeista ar nutraukta bendru šalių susitarimu bet kuriuo metu tokia pačia forma, kokia yra nustatyta sutarčiai sudaryti, kaip jau minėjome rašytine forma, patvirtinta notaro bei tik leidus teismui.
Vedybinės sutarties turinys
Atskiro aptarimo reikalingas klausimas – vedybinės sutarties turinys. Paprastai žmonės mano, kad į nagrinėjamos sutarties turinį galima įtraukti įvairius klausimus, tokius kaip vaikų gyvenamoji vieta po santuokos iširimo ir pan. Tačiau toks manymas dažniausiai būna paremtas matytų filmų siužetais, o ne LR CK nuostatomis, reglamentuojančiomis šiuos klausimus. Taigi vedybinės sutarties turinys – tai sutarties sąlygos, kuriose atspindimas šalių susitarimas dėl jų turtui taikomo teisinio režimo ir kitų tarpusavio turtinių teisinių santykių. Taigi vedybine sutartimi galima susitarti tik dėl turtinių klausimų, asmeninių neturtinių sutuoktinių klausimų pagal mūsų įstatymą negalima reguliuoti vedybine sutartimi.
Sutuoktiniams ar ketinantiems tuoktis asmenims suteikiama teisė pasirinkti, kokį turto teisinį režimą sutartyje nustatyti. Pasirinkimas apima gana platų turto teisinio režimo spektrą: nuo visiško atskirumo turto teisinio režimo iki visiško bendrumo turto teisinio režimo.
Sutuoktiniai gali susitarti, kad:
1) turtas, įgytas tiek iki santuokos, tiek gyvenant susituokus, yra asmeninė kiekvieno sutuoktinio nuosavybė (tai yra visiško turto atskirumo teisinis režimas);
2) turtas, kiekvieno sutuoktinio įgytas iki santuokos ir esantis asmeninė jų nuosavybė, įregistravus santuoką tampa bendrąja jungtine jų nuosavybe (visiško bendrumo teisinis režimas);
3) turtas, įgytas susituokus, yra bendroji dalinė sutuoktinių nuosavybė.
Tokios yra alternatyvos. Tačiau tai nereiškia, kad būtina taikyti vieną teisinį režimą visam savo turtui. Sutuoktiniams paliekama galimybė nustatyti mišrų turto teisinį režimą derinant aukščiau išvardintus režimus pagal jų norus. Kitas aspektas yra tai, kad sutuoktiniams vedybinėje sutartyje leidžiama nustatyti tiek esamo, tiek būsimo turto teisinį režimą.
Be to, kad vedybinėje sutartyje nustatomas sutuoktinių turto teisinis režimas, sutartyje galima nustatyti teises ir pareigas, susijusias su turto tvarkymu (pavyzdžiui, kaip sutuoktiniai naudosis bendru ar vienam iš jų priklausančiu turtu, kokiu būdu vienas sutuoktinis bus informuojamas apie kito sutuoktinio sudaromus sandorius, kuriems nereikia specialaus rašytinio sutikimo ir pan.), tarpusavio išlaikymu, dalyvavimu tenkinant šeimos reikmes ir turint išlaidų (kokios išlaidos ir kokiomis dalimis yra apmokamos vieno ar kito sutuoktinio), taip pat turto padalijimo būdą ir tvarką, jei santuoka nutraukiama, ir kitus klausimus, susijusius su sutuoktinių tarpusavio turtiniais santykiais.
Vedybinėje sutartyje numatytas sutuoktinių teises ir pareigas gali riboti tam tikras terminas, kuris gali būti nurodytas numatant kalendorinę datą, metus, mėnesį, savaitę, dieną, valandą ir pan. Taip pat terminas gali būti apibrėžtas konkrečiu įvykiu, kuris turi neišvengiamai įvykti, pavyzdžiui, sutuoktiniai sulaukia tam tikro amžiaus. Pasibaigus terminui atsiranda, pasikeičia arba pasibaigia sutartyje numatytos sutuoktinių teisės ir pareigos.
Prievolių atsiradimas ar pasibaigimas vedybinėje sutartyje gali būti siejamas ne tik su termino pabaiga, bet ir su konkrečia sąlyga, pavyzdžiui, turto teisinio režimo pakeitimas gali būti siejamas su vaiko gimimu.
Negaliojančios vedybinės sutarties sąlygos
Pagal LR CK negaliojančios vedybų sutarties sąlygos yra šios:
• prieštaraujančios imperatyviosioms įstatymų normoms, viešajai tvarkai ar gerai moralei;
• keičiančios turto, kuris yra asmeninė vieno sutuoktinio nuosavybė arba bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, teisinį režimą, jeigu sutuoktiniai yra pasirinkę turto bendrosios jungtinės nuosavybės teisinį režimą;
• kurios pažeidžia įtvirtintą bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės lygių dalių principą. Ši norma taikoma tik tada, jeigu sutuoktiniai pasirenka bendrosios jungtinės nuosavybės teisinį režimą;
• kurios riboja sutuoktinių teisnumą ar veiksnumą;
• kurios reglamentuoja sutuoktinių asmeninius neturtinius santykius, pavyzdžiui susitarimas dėl privalomo santuokinės pavardės atsisakymo nutraukus santuoką;
• kurios nustato ar keičia asmenines sutuoktinių su jų vaikais susijusias teises ir pareigas;
• kurios ribotų ar atimtų iš sutuoktinio (sutuoktinių) teisę į išlaikymą;
• ribojančios ar atimančios iš sutuoktinio (sutuoktinių) teisę kreiptis į teismą;
• keičiančios turto paveldėjimo tvarką ar sąlygas.
Visos šios sąlygos būtų laikomos niekinėmis, t.y. negaliojančiomis, nesvarbu, yra ar ne teismo sprendimas pripažinti jas tokiomis. Tačiau jeigu tokia sąlyga įrašyta vedybų sutartyje, tai dar nereiškia automatiško visos sutarties negaliojimo, jeigu galima daryti prielaidą, kad vedybų sutartis būtų buvusi sudaryta jos neįtraukiant.
Vedybinės sutarties pabaiga
Vedybinės sutartis gali baigtis, kai yra nutraukiama. Specialūs jos pasibaigimo pagrindai: santuokos pabaiga ir separacija. Net ir pasibaigus vedybų sutarčiai, tebegalioja prievolės, kurios pagal vedybų sutartį išlieka ir po santuokos nutraukimo ar sutuoktiniams gyvenant skyrium, pvz. tarpusavio išlaikymo prievolės. Vedybų sutarties pabaiga privalo būti įregistruota vedybų sutarčių registre.
Vedybų sutarties pripažinimas negaliojančiaVedybinės sutarties negaliojimo pagrindai numatyti nurodyti LR CK 3.105 straipsnyje. Visos vedybų sutarties ar jos dalies negaliojimas gali būti grindžiamas aplinkybėmis, numatytomis LR CK 1.80-1.81, 1.84-1.91, 1.93 straipsniuose.
Viena iš imperatyvių įstatymo normų yra ta, kad negalioja tokia vedybinė sutartis, kuri iš esmės pažeidžia sutuoktinių lygiateisiškumo principą ir vienam iš sutuoktinių yra labai nepalanki. Sutuoktinių kreditoriams taip pat suteikta teisė reikalauti pripažinti vedybų sutartį negaliojančia dėl jos fiktyvumo.

Senesnis straipsnis:

Naujesnis straipsnis: