LAT praktikos naujienos. Dėl termino palikimui priimti praleidimo priežasčių vertinimo.

2011/08/01

Neretai po artimo mirties neskubama laiku sutvarkyti palikimo priėmimo reikalus, t.y. kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo. Paprastai tuomet susiduriama su būtinybe spręsti teisinę problemą. Dažniausiai nutinka taip, kad praleidžiamas palikimo priėmimo terminas. Pagal šiuo metu galiojantį įstatymą – trys mėnesiai. Kartais žmonės klysta manydami, kad palikimą galima priimti per šešis mėnesius nuo jo atsiradimo. Šis klydimas atsiranda dėl to, kad pagal anksčiau, t.y. iki 2001 m. liepos 1 d. galiojusį įstatymą, palikimo priėmimo terminas buvo šeši mėnesiai.
Praleidus įstatymo numatytą terminą reikalinga kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Pareiškime reikalinga nurodyti svarbias priežastis, dėl ko šis terminas buvo praleistas. Paminėtina ir tai, kad įstatymo nežinojimas teismų praktikoje vis dažniau nelaikomas svarbia priežastimi. Šias aplinkybes teismas vertina griežtai. Tai atsispindi ir Aukščiausiojo Teismo praktikoje.
2011 m. birželio 27 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija priėmė nutartį civilinėje byloje pagal pareiškėjos D. S. pareiškimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo (bylos Nr. 3K-3-295/2011). Šioje nutartyje Teismas nurodė, jog teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi:
pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą;
antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą;
trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo.
Taip pat šioje nutartyje buvo nurodyta, kad faktinės aplinkybės, kad kasatorė gyveno Londone ir turi nepilnamečių vaikų, byloje nekvestionuojamos, tačiau jos per se negali būti traktuojamos kaip objektyvios priežastys, sutrukdžiusios kasatorei atlikti palikimo priėmimo veiksmus atvykus į Lietuvą ar pasinaudojant konsulinių tarnybų paslaugomis. Antroji kasatorės nurodyta priežastis – kad kiti įpėdiniai buvo nesąžiningi, nes žadėjo, jog palikimo priėmimo procedūrą atliks vienas asmuo, o paskui palikimą pasidalys, tačiau pažado netesėjo, negali būti pripažinta byloje nustatyta aplinkybe.
Taigi kreipiantis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ar pratęsimo pareiškime reikia nurodyti svarbias priežastis ir pagrįsti, įrodyti, jog jos tikrai egzistavo, pavyzdžiui, gal termino pasibaigimo metu įpėdinis sirgo ir gali tą įrodyti teismui pateikdamas medicininę pažymą.

Senesnis straipsnis:

Naujesnis straipsnis: