LAT praktikos naujienos. Dėl atsakovo dalyvavimo tėvystės (motinystės) nustatymo bylos nagrinėjime.

2011/08/03

Ne viename straipsnyje akcentavome viešojo intereso reikšmę sprendžiant bylas, kylančias iš šeimos teisnių santykių. Minėjome, jog šios kategorijos bylose itin didelę reikšmę turi viešasis interesas, šiais atvejais nulemiantis tam tikrus šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus. Šiuo straipsniu norime dar sykį atkreipti dėmesį į tai, kas svarbiau šeimos bylų nagrinėjime, kur susiduriama su proceso koncentruotumo ir operatyvumo bei teisingo bylos išsprendimo problemomis.
2011 m. birželio 14 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija priėmė nutartį civilinėje byloje L. D. v. V. M. (bylos Nr. 3K-3-279/2011), kurioje pasisakė dėl atsakovo dalyvavimo teismo posėdyje nagrinėjant tėvystės (motinystės) nustatymo bylą. Civilinio proceso kodekso 388 str. numatyta, jog atsakovo dalyvavimas teismo posėdyje yra būtinas. Išimtiniais atvejais teismas turi teisę išnagrinėti bylą nedalyvaujant atsakovui, jeigu nėra galimybės užtikrinti jo dalyvavimo ar jo dalyvavimas neturi įtakos sprendimo priėmimui. Kai atsakovas, gavęs šaukimą, be svarbių priežasčių neatvyksta į teismo posėdį, jam skiriama iki vieno tūkstančio litų bauda ir jis gali būti atvesdinamas. 2011 m. birželio 14 d. nutartyje kasacinis teismas pasisakė, jog dėl šeimos bylose ypač akivaizdaus viešojo intereso – suinteresuotumo kuo teisingesnio teismo sprendimo priėmimu, materialiosios tiesos išsiaiškinimu, galimi ir tam tikri šio pobūdžio bylų proceso ypatumai. Vienas jų – CPK 388 straipsnyje reglamentuotas šalių dalyvavimas teismo posėdyje, esant šalių ginčui dėl tėvystės (motinystės) nustatymo. Pagal šį reglamentavimą atsakovo dalyvavimas teismo posėdyje yra būtinas. Kita vertus, vaiko interesai, be kita ko, apima ir suinteresuotumą, kad ginčo sprendimas nebūtų vilkinamas. Teismas turi veikti vadovaudamasis operatyvumo ir koncentruotumo principais (CPK 7 straipsnis), neleisti šalims piktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis. Kuriam principui teikti prioritetą, kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, sprendžia teismas. Pripažintina, kad daugeliu atveju turėtų nulemti materialiosios tiesos atskleidimo principas. Taigi proceso koncentruotumas yra paskesnis po viešojo intereso šeimos bylų nagrinėjimu. Tačiau tai nereiškia, kad neegzistuoja proceso pagreitinimo galimybių. Viena jų – teismo teisė išimtiniais atvejais, jeigu nėra galimybės užtikrinti atsakovo dalyvavimo teismo posėdyje ar jo dalyvavimas neturi įtakos sprendimo priėmimui (CPK 388 straipsnio 2 dalis) arba jeigu tai yra būtina vaiko interesais (CPK 388 straipsnio 1 dalis), išnagrinėti šeimos bylą nedalyvaujant atsakovui.
Taigi šia nutartimi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas papildė savo praktiką aiškinant šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Civilinio proceso kodekso normų, nustatančių šeimos bylų procesą, taikymą.

Senesnis straipsnis:

Naujesnis straipsnis: