Kreditorių procesinė padėtis, jų interesų ir teisių apsauga

2011/05/26

Šiame straipsnyje panagrinėsime kreditorių procesinę padėtį ir jų teisių apsaugą nagrinėjant šeimos bylas. Manome, kad šis klausimas reikalingas atskiro aptarimo, kadangi tai tapo itin aktualu teismų veikloje sprendžiant dėl bendro sutuoktinių turto padalijimo. Sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto padalijimas gali neigiamai veikti sutuoktinių kreditorių interesus, todėl įstatyme įtvirtintos tam tikros procesinės kreditorių teisės, leidžiančios jiems įgyvendinti savo interesų apsaugą . CK 3.126 str. nustatyta, kad vieno ar abiejų sutuoktinių kreditoriai turi teisę įstoti į bylą dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo kaip tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus; ieškinį dėl turto padalijimo reiškiančio sutuoktinio pareiga ieškinyje nurodyti jam žinomus bendrus sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius. Sutuoktinis, pareiškiantis ieškinį dėl turto padalijimo, privalo kreditoriams pranešti apie bylos iškėlimą, išsiųsdamas jiems ieškinio kopiją. Tai atspindima ir LAT praktikoje .
Kaip matyti iš LAT formuojamos praktikos, teismas turi garantuoti ir sutuoktinių, ir kreditorių interesus, kurie ir vieni, ir kiti viešojo intereso atžvilgiu yra prioritetiškai saugotini. Kai šie interesai nesutampa, jų apsauga negali būti priešpastatoma, ji turi būti proporcinga. Solidariųjų bendraskolių ir kreditorių santykių kontekste turi būti taikomos ne tik šeimos teisės, bet ir prievolinės teisės normos. Bendraskoliai savo turtinių santykių negali spręsti trečiųjų asmenų – kreditorių – sąskaita, nes solidariąją prievolę pakeitus į dalinę arba asmeninę kyla grėsmė, kad prievolė bus neįvykdyta visiškai ar iš dalies .
Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę sudaromas turto balansas ir pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno bei kito asmeninis turtas (CK 3.118 str. 1 d.). Iš bendro sutuoktinių turto pirmiausia priteisiamos iš šio turto mokėtinos skolos, kurių mokėjimo terminas yra suėjęs, o jeigu iš bendro turto vykdytinų prievolių terminas dar nesuėjęs ar šios prievolės yra ginčijamos, tai sutuoktinių bendro dalytino turto visuma mažinama šių prievolių (skolų) suma (CK 3.118 str. 2 d.). Ir tik jeigu, sudarius balansą, paaiškėja, kad bendro turto liko, jis padalijamas sutuoktiniams lygiomis dalimis, išskyrus CK nustatytas išimtis (CK 3.118 str. 4 d.). Šios nuostatos reiškia, kad sutuoktinai negali išsispręsti tarpusavio kompensacinių klausimų tol, kol nepasibaigia jų prievoliniai santykiai su kreditoriais.
Kasacinis teismas pabrėžia, kad formuojama nuosekli praktika ir laikomasi nuostatos, jog kai santuoka nutraukiama, neįvykdytos solidariosios sutuoktinių prievolės, kurių įvykdymo terminas nėra suėjęs, nedalijamos ir nemodifikuojamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas, santuokos nutraukimas ir bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalijimas negali būti pripažintas solidariųjų prievolių pasibaigimo pagrindu . Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad tais atvejais, kai santuokos nutraukimo momentu sutuoktiniai neturi bendro turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas jų santuokos metu prisiimtoms solidariosioms prievolėms įvykdyti, arba tokio turto neužtenka kreditoriaus reikalavimams visiškai patenkinti, o prievolių vykdymo terminas nepasibaigęs, tai solidariųjų prievolių pakeitimas į dalines reikštų jų teisių apsaugą kreditorių teisių suvaržymo sąskaita .
Dėl kreditoriaus išieškojimo teisės iš abiejų sutuoktinių, kai jie sudarė povedybinę sutartį, LAT yra išaiškinęs, kad vien turto rėžimo (statuso) nustatymas povedybinėje sutartyje savaime nepaneigia kreditoriaus išieškojimo teisės pagal sutuoktinių prievolę, atsiradusią iki povedybinės sutarties sudarymo. Susitarimas dėl sutuoktinių gautinų pajamų teisinio rėžimo neapriboja sutuoktinių civilinės atsakomybės pagal iki tokio susitarimo santuokos metu atsiradusias prievoles, kurios vykdomos iš bendro sutuoktinio turto .
Kasacinis teismas yra pasisakęs ir dėl sprendimo, kuriuo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo padarinių, galios byloje nedalyvavusiems kreditoriams, santuokos nutraukimo įtakos sutuoktinių prievolėms prieš kreditorius . Šioje byloje buvo išaiškinta, kad teismas, gavęs sutuoktinių prašymą patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo padarinių, kuria siekiama pakeisti prievolės pobūdį, turi pareigą išsiaiškinti ne tik tai, ar yra įvykdytos CK 3.126 str. 2 d. sąlygos, bet ir privalo nustatyti, ar yra kreditoriaus sutikimas tokiam pakeitimui. Nesant aiškiai išreikšto kreditoriaus sutikimo pakeisti šalių sutarties sąlygas, yra pagrindas pripažinti, kad sutartis pažeidžia kreditoriaus interesus ir prieštarauja viešajai tvarkai. CPK 266 str. įtvirtintas imperatyvusis draudimas teismui spręsti klausimą dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų. Teismo sprendimas, būdamas individualaus pobūdžio teisės taikymo aktas, neturi veikti asmenų, nedalyvavusių nagrinėjant bylą, subjektinių teisių ir pareigų. Ši nuostata, pasak LAT CBS išplėstinės teisėjų kolegijos reiškia, kad tokiems asmenims įsiteisėjęs teismo sprendimas neturi res judicata galios. Jeigu tokių asmenų teisės yra pažeistos, jie turi teisę reikalauti atnaujinti procesą (CPK 366 str. 1 d. 7 p.) arba pareikšti ieškinį teisme savo teisėms ir teisėtiems interesams ginti (CPK 279 str. 4 d.), nes kreditoriaus ir skolininkų ginčas neišspręstas. Be to, sutarties pagrindu atsiradusios solidariosios prievolės pakeitimas asmenine reiškia ne ką kita, kaip sutarties pakeitimą dėl sutarties subjekto, nes kreditorius netektų teisės reikalauti, kad prievolę įvykdytų antrasis sutuoktinis. Tuo atveju, kai solidariosios prievolės atveju sutuoktiniai pareiškia teisme reikalavimą pakeisti šią prievolę į dalinę arba asmeninę, o kreditorius, nors ir būdamas informuotas apie tokios bylos iškėlimą, neįstoja į santuokos nutraukimo bylą ir neišreiškia savo valios dėl tokio reikalavimo, nėra pagrindo pripažinti, jog buvo jo sutikimas pakeisti sutartį, sutuoktinių susitarimas solidariąją prievolę pakeisti į dalinę arba asmeninę reiškia kreditoriaus ir skolininkų sutarties pakeitimą, ir kai dėl tokio pakeitimo nėra aiškiai išreikšto kreditoriaus sutikimo, pažeidžia kreditoriaus interesus ir negali būti laikomas pagrindu solidariajai prievolei pasibaigti.
LAT CBS plenarinė sesija 2010 m. gegužės 20 d. nutarime pažymėjo, kad kreditoriui pareiškus pareiškimą dėl proceso atnaujinimo ir teismui priėmus nutartį atnaujinti procesą, byla atnaujinama tik dėl su kreditoriaus reikalavimu susijusios bendro turto padalijimo dalies. Taip pat plenarinė sesija išaiškino, kad turto padalijimo bylose, kuriose pareikštas reikalavimas padalinti bendras dalines prievoles, kreditoriai trauktini dalyvaujančiais asmenimis. Tokių kreditorių procesinė padėtis gali būti skirtinga priklausomai nuo nagrinėjamų ginčų ir pareikštų reikalavimų pobūdžio. Jei dėl prievolės pobūdžio ir jos padalijimo tarp sutuoktinių ir kreditoriaus kilęs ginčas, jis nagrinėjamas ginčo teisenos tvarka, pareiškus ieškinį kreditoriui kaip atsakovui, jeigu ginčo nėra, tada į bylą pateikiamas kreditoriaus sutikimas dėl reikalavimo padalyti prievolę, kreditoriai traukiami į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų. Tokiais asmenimis traukiami taip pat kreditoriai, turintys solidarų reikalavimą į sutuoktinius ir išreiškę savo sutikimą dėl prievolės modifikavimo.
Apibendrindami tai, kad pasakyta, galime daryti išvadą, kad įstatyme įtvirtintos procesinės kreditorių apsaugos priemonės plačiai išaiškintos kasacinio teismo praktikoje. Gausi praktika, susijusi su solidariosiomis prievolėmis. Neįvykdytos solidariosios sutuoktinių prievolės, kurių įvykdymo terminas nėra suėjęs, nedalijamos ir nemodifikuojamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas. Priešingu atveju tai traktuojama kaip kreditoriaus teisių pažeidimas ir prieštaravimas viešajai tvarkai. Kreditoriui, kuriam nebuvo tinkamai pranešta apie bylą, laiduojama teisė kreiptis su pareiškimu dėl proceso atnaujinimo arba reikšti ieškinį dėl pažeistų teisių gynimo.

Senesnis straipsnis:

Naujesnis straipsnis: