Kaip išieškoti priteistą išlaikymą (alimentus)?

2012/11/23

Gana dažna situacija, kai vaiką auginanti mama kreipiasi ir klausia patarimo, kaip galėtų gauti vaikui priteistą išlaikymą, kai šis yra priteistas, tačiau išlaikymas vis tiek savanoriškai neteikiamas. Pirmas žingsnis, ką reikėtų padaryti – tai kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Dažnai teismo sprendime būna nurodyta, jog sprendimas vykdytinas skubiai, todėl tokiu atveju pasiimti vykdomąjį raštą galima nelaukiant sprendimo įsiteisėjimo. Vykdomasis raštas išduodamas pateikus prašymą (jis pildytinas vietoje, teisme). Gavus vykdomąjį raštą jį reikia pateikti vykdyti antstoliui. Kai išlaikymas nepilnamečiui vaikui neteikiamas geranoriškai dažnai susiduriama ir su kita problema – antstoliui taip pat nepavyksta išieškoti priteistų alimentų. Tokiu atveju galimas dar vienas kelias.

Pareiga išlaikyti savo vaikus numatyta įstatyme, todėl to nevykdant gali atsirasti ir baudžiamoji atsakomybė. LR baudžiamojo kodekso 164 str. numatyta atsakomybė už vengimą išlaikyti vaiką. Už vengimą išlaikyti vaiką įstatymas numato viešuosius darbus arba laisvės apribojimą, arba areštą, arba laisvės atėmimą iki dvejų metų.

Ikiteisminis tyrimas šiuo atveju pradedamas pagal vaiką auginančio asmens pareiškimą. Reikėtų kreiptis į vietos policijos įstaigą ar prokuratūrą. Galima iš karto pateikti ir teismo sprendimą, kuriuo priteistas išlaikymas (alimentai). Atsakomybei atsirasti būtinos sąlyga – teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, nevykdymas. Rašytinis to įrodymas pateiktinas byloje – antstolio pažyma.

Reikėtų paminėti ir tai, kad ne visi pradėti ikiteisminiai tyrimai pasiekia teismą ar jau teisme nagrinėjant bylą priimamas apkaltinamasis nuosprendis. Kartais išlaikymą vengiantiems asmenims pranešimas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą „padeda“ atrasti lėšų ir įvykdyti pareigą.

Kita vertus, baudžiamąja tvarka baustinas toks išlaikymą turinčio teikti elgesys, kuris yra piktybiškas. Tai, jog pvz., tėvas, piktybiškai neteikia išlaikymo, reikia įrodyti. Jei skolininkas slapstosi, pareigos teikti išlaikymą (mokėti alimentus) nevykdymą grindžia tuo, jog neturi darbo (tačiau nėra net registruotas darbo biržoje kaip ieškantis darbo), slepia pajamas dirbdamas nelegaliai. Visa tai turėtų būti vertinama kaip piktybiškas vengimas išlaikyti vaiką.

Ir priešingai, jei jau pradėjus ikiteisminį tyrimą, skolininkas pervedė arba perdavė dalį išlaikymui skirtų lėšų (ar turto – priklausomai nuo to, kokios formos išlaikymas priteistas), baudžiamoji bylą gali baigtis ir be apkaltinamojo nuosprendžio. Tačiau tai netrukdo ateityje, susikaupus išlaikymo įsiskolinimui, ir vėl kreiptis su analogišku pareiškimu į ikiteisminio tyrimo įstaigą.

Šiuo straipsniu taip pat norėtųsi atkreipti ir skolininkų dėmesį. Mat pastaruoju metu nemažai baudžiamųjų bylų inicijuojama Vaikų išlaikymo fondo administracijos. Dabar jau turbūt daugumai yra žinoma, jog skolininkui neteikiant išlaikymo, jį bent dalinai teikia Vaikų išlaikymo fondas. Fondas inicijuoja procesą, kai susidaro didelė įsiskolinimo suma.

Senesnis straipsnis:

Naujesnis straipsnis: