Įstatymo nustatytas sutuoktinių turto teisinis rėžimas. Bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės samprata.

2011/06/20

Visas turtas įgytas sutuoktinių esant santuokoje yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė Taip nurodyta Civilinio kodekso 3.87 straipsnio 1 dalyje. Koks turtas laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, ką reiškia šis turto teisinis rėžimas, tai ir panagrinėsime šiame straipsnyje. Atkreipiame dėmesį, kad čia bus kalbama apie įstatymo nustatytą sutuoktinių turto teisinį rėžimą (vedybine sutartimi galima jį keisti). Anksčiau minėtame Civilinio kodekso straipsnyje įtvirtinta sutuoktinių turto bendrumo prezumpcija. Jis reiškia, kad yra preziumuojama, jog tam tikras daiktas ar turtas, įgytas santuokos metu yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir to įrodinėti nereikia. Ir priešingai, tas, kuris teigia, kad santuokos metu įgytas turtas nėra bendroji jungtinė nuosavybė, tą turi įrodyti (Civilinio kodekso 3.88 str. 2 d.). Taigi šią prezumpciją galima ginčyti civiliniame procese leistinomis priemonėmis.
Kas pripažįstama bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe nurodyta CK 3.88 straipsnio 1 dalyje: 1) turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; 2) pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; 3) pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; 4) įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo. Jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam sutuoktiniui, tai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė po santuokos sudarymo yra iš įmonės veiklos ar kitokio verslo gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas; 5) pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita). Tačiau tai nėra baigtinis turto, esančio bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, sąrašas, kadangi laikoma, jog visas turtas įgytas santuokoje laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.
Iš CK 3.88 straipsnio galima spręsti, kad turtui pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe neturi reikšmės, kieno iš sutuoktinių jis įgytas. Pavyzdžiui, sutuoktiniai perka automobilį, kuris įregistruojamas tik vyro vardu. Automobilis bus vistiek bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Tačiau kai kalbama apie registruotiną turtą (pvz., automobilis), turtas turi būti registruotas viešame registre kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kadangi tretieji asmenys turi teisę remtis viešo registro duomenimis. Jei viešame registre turto savininkas nurodytas tik vienas sutuoktinis, sąžiningi tretieji asmenys turi teisę manyti, kad tas turtas yra registre nurodyto savininko asmeninė nuosavybė. Viešo registro duomenys laikomi tikrais ir teisingais, kol tai nėra nuginčyta(CK 4.262 str.). Nenurodžius, kad turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, turi būti ginami sąžiningų trečiųjų asmenų interesai ir sutuoktiniai negalės prieš tokius asmenis panaudoti fakto, jog tas turtas buvo jų bendroji jungtinė nuosavybė.
Išimtis taikoma tada, kai kalbama apie turtą, kurio perleidimo ar suvaržymo sandorius gali sudaryti tik abu sutuoktiniai arba kuriems sudaryti reikalingas kito sutuoktinio rašytinis sutikimas, nes tokius sandorius galima pripažinti negaliojančiais neatsižvelgiant į trečiųjų asmenų sąžiningumą ar nesąžiningumą (CK 3.92 str. 4 d., 3.96 str. 2 d.). Taigi sutuoktiniai norėdami apsaugoti savo nuosavybę, privalo ją registruoti viešame registre.
Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe taip pat pripažįstamos kiekvieno sutuoktinio darbinės (darbo užmokestis) ar intelektinės veiklos gautos pajamos (autoriaus honoraras, atlyginimas pagal licencijos sutartį ir pan.), dividendai, pensijos, pašalpos ir kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas. Darbo užmokestis ir kitos išmokos laikytinos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe nuo jų gavimo (išmokėjimo) momento.
Atkreiptinas dėmesys, kad teorijoje yra išaiškinta, jog bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe nelaikytinas žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, atlyginimas, neturtinės žalos atlyginimas, tik vienam sutuoktiniui asmeniškai skirta materialinė parama ir pan. (CK 3.88 str. 1 d. 5 p.). Jeigu privataus pensijų fondo ar kitokios, pavyzdžiui, gyvybės draudimo, įmokos buvo mokamos iš bendrų sutuoktinių lėšų, tai tiek pensija, tiek draudimo įmokos taip pat yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.88 str. 4 d.). Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe taip pat laikytini indėliai, banko sąskaitose esančios piniginės lėšos, sukauptos iš sutuoktinių bendrų lėšų. Vieno iš sutuoktinių iki santuokos įgytas ir esant santuokoje s iš esmės pagerintas turtas, (pvz., kapitalinis gyvenamojo namo remontas, rekonstrukcija) iš sutuoktinių bendrų arba kito sutuoktinio asmeninių lėšų ar jo darbu, gali būti pripažintas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Netgi asmeniškai dovanotas ar paveldėtas vieno sutuoktinio daiktas taip pat gali būti pripažintas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, jeigu jis iš esmės buvo pagerintas iš bendrų arba kito sutuoktinio asmeninių lėšų ar jo darbu (CK 3.90 str.).
Taip pat galimi ir tokie atvejai, kai sutuoktinis, kurio asmenine nuosavybe esantis turtas buvo panaudotas bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybei įsigyti ar jo vertei padidinti. Tokiu atveju šis sutuoktinis turės teisę dalijant bendrąją jungtinę nuosavybę gauti atitinkamą kompensaciją iš bendro turto. Pavyzdžiui, sutuoktiniai namo statymui panaudoja 100 tūkst. litų vieno sutuoktinio paveldėtų lėšų. Santuokos nutraukimo ir bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalijimo atveju šis sutuoktinis turi teisę reikalauti šią sumą kompensuoti bendro turto sąskaita (CK 3.98 str.). Galimi ir tokie atvejai, kai vienas sutuoktinis savo asmeniniams poreikiams tenkinti naudojo bendrą turtą. Tokiu atveju dalijant bendrą turtą šis sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą savo asmeninio turto sąskaita (CK 3.98 str. 3 d.). Pavyzdžiui, vienas sutuoktinis visą savo gaunamą darbo užmokestį išleisdavo savo hobiui – šaudymui iš lanko. Kadangi darbo užmokestis yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, tai jos padalijimo atveju šio sutuoktinio bendro turto dalis galės būti atitinkamai sumažinta ne šeimos poreikiams tenkinti panaudoto turto dydžiu.
CK 3.88 straipsnis nepateikia baigtinio sąrašo turto, kuris laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Todėl ši norma detalizuojama teismų praktika. Pavyzdžiui, iš teismų praktikos matyti, kad pagal CK 3.88 straipsnį bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama gyvenamoji patalpa, privatizuota pagal Butų privatizavimo įstatymą sudarius santuoką, nors ir vieno sutuoktinio vardu; bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe taip pat pripažįstamas turtas, įgytas sudarius santuoką už vieno iš sutuoktinių pensiją; pinigai ar kitoks turtas, sudarius santuoką laimėtas vieno iš sutuoktinių loterijoje ar kitokiame žaidime, taip pat pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.
Teisę į turtą, esantį bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, turi abu sutuoktiniai, nesvarbu, koks yra jų asmeninis indėlis sukuriant bendrą turtą. Pavyzdžiui, sutuoktinių susitarimu vienas iš jų nedirbo, o augino vaikus, prižiūrėjo namų ūkį arba nedirbo ir negavo jokių pajamų dėl kitokių svarbių priežasčių, pavyzdžiui, ligos, mokymosi ir panašių. Neatsižvelgiant į šias aplinkybes, abiejų sutuoktinių teisės į turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, laikomos lygiomis.

Senesnis straipsnis:

Naujesnis straipsnis: