Draudimas priimti sprendimą už akių šeimos bylose

2011/05/09

Procesinis šeimos bylų nagrinėjimo ypatumas – draudimas priimti sprendimą už akių (CPK 378 str.). Pagal CPK 285 str., sprendimas už akių gali būti priimtas tada, kai į teismo posėdį neatvyksta viena iš šalių, kuriai buvo tinkamai pranešta apie posėdžio vietą ir laiką ir iš jos negautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi į posėdį šalis prašo, kad teismas priimtų sprendimą už akių. Taigi šį institutą galime laikyti veiksminga priemone, užkertančia kelią bylų vilkinimui, skatinančia šalis atsakingiau žvelgti į bylinėjimąsi, padedančia greičiau apginti sąžiningos šalies interesus . Tačiau šeimos bylose ji draudžiama. Verta panagrinėti, kodėl taip yra.
LAT CBS 2004 m. ko¬vo 18 d. konsultacijoje A3-101 išaiškino, kad įstatymas draudžia priimti sprendimą už akių visose šeimos bylose nepriklausomai nuo to, ar tokios bylos nagrinėjamos pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles su išimtimis, nustytytomis CPK XIX skyriuje, ar ypatingosios teisenos tvarka (CPK 375 str. 1 d., 378 str., 443 str. 9 d.) . Analogiška nuomonė išreikšta LAT Senato 2005 m. birželio 23 d. nutarime Nr. 54 “Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje“ .
Kaip jau minėjome, nagrinėjant bylą pagal bendrąsias ieškinio teisenos taisykles galimybė priimti sprendimą už akių gali būti veiksminga priemonė šalims sudrausminti. Atsižvelgiant į tai galime kelti klausimą, ar yra priemonių drausminančių šalis šeimos bylose? Teismui tokiu atveju yra palikta galimybė skirti baudą (CPK 388 str. 3 d.), atvesdinti atsakovą, pripažinti atsakovo dalyvavimą būtinu (CPK 384 str. 2 d.), skelbti jo paiešką per policiją (CPK 132 str.).
Šeimos bylų ypatumas yra ir tas, kad nagrinėjant bylą teisme, kai šaliai atstovauja profesionalus atstovas, išnagrinėti bylos vistiek negalima, nes neįmanoma išsiaiškinti visų aplinkybių nedalyvaujant šaliai. Tai galėtų būti, pavyzdžiui, bylos dėl santuokos nutraukimo, separacijos, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir pan. Galimos situacijos, kai teismas gali išnagrinėti bylą nedalyvaujant šaliai, nors jos dalyvavimas ir buvo pripažintas būtinu (CPK 388 str. 1, 2 d.). Tai atvejai, kai nėra galimybės užtikrinti šalies dalyvavimą procese arba tai būtina vaiko interesais.
Atsižvelgdami į aukščiau paminėtas situacijas, manome, kad šeimos bylose daug svarbiau yra išsiaiškinti tikrąsias bylos aplinkybes ir apginti viešąjį interesą.

Senesnis straipsnis:

Naujesnis straipsnis: