Bylos dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

2011/05/21

Vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimas Lietuvos teismų praktikoje nėra retas. Pastaraisiais metais pirmos instancijos teismuose išnagrinėjama vidutiniškai apie tris tūkstančius bylų per metus. Spręsti dėl vaiko gyvenamosios vietos tenka tuomet, kai tėvai gyvena skyrium tarpusavio sutarimu nesutaria dėl vaiko gyvenamosios vietos. Šio klausimo sprendimas galimas keletu atvejų, t.y. kai nutraukiama santuoka, ji pripažįstama negaliojančia, priimamas sprendimas dėl separacijos, vaikas gimsta nesusituokusiems ir kartu negyvenantiems tėvams. Taigi reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos gali būti savarankiškas arba reiškiamas sprendžiant santuokos nutraukimo, sutuoktinių gyvenimo skyrium, santuokos negaliojimo bylas. Čia plačiau nagrinėsime bylų, kuriose reiškiamas savarankiškas reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.
CK 3.169 str. 2 d. numato, kad jei tarp tėvų kyla ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma teismo sprendimu su vienu iš tėvų, CK 3.174 str. reglamentuoja ginčus dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, taigi galime teigti, kad teismas dėl vaiko gyvenamosios vietos turi priimti sprendimą tik tuo atveju, jei tarp vaiko tėvų dėl to yra ginčas.
CPK atskirai nenumato ginčų dėl vaiko gyvenamosios vietos nagrinėjimo taisyklių, todėl manome, kad atsižvelgiant į tai, jog tarp tėvų kilo ginčas, tas ginčas yra iš šeimos teisinių santykių, todėl šios bylos nagrinėjamos remiantis CPK XIX skyriaus numatytomis taisyklėmis. LAT Senatas 2002 m. birželio 21 d. nutarime Nr. 35 išaiškino, kad reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, tėvams gyvenant skyriumi, nagrinėjamas ieškinio teisenos tvarka. Procesinis įstatymas nenumato specialių reikalavimų ieškinio turiniui, tačiau jame turi būti nurodytos aplinkybės ir įvardyti įrodymai, kurie patvirtina reikalavimo pagrįstumą, ieškovas turėtų pagrįsti, kodėl vaiko interesus labiau atitiktų vaiko gyvenimas su juo, nei su kitu tėvu. Ieškinyje dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo gali būti reiškiami ir kiti susiję reikalavimai, pavyzdžiui, dėl vaiko išreikalavimo iš trečiųjų asmenų. LAT teisėjų senato 2002 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 35 patvirtintoje apžvalgoje buvo pastebėta, kad dažnai teismų praktikoje neteisingai yra formuluojamas reikalavimas nustatyti vaiko gyvenamąją vietą konkrečiu adresu. Vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su vienu iš tėvų, todėl nereikalinga reikalavime nurodyti konkretaus adreso, o teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje turi nurodyti, su kuriuo iš tėvų nustatoma vaiko gyvenamoji vieta. Atsakovas, kuriam reiškiamas ieškinys dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, gali reikšti priešieškinį ir, pavyzdžiui, prašyti nustatyti bendravimo su vaiku tvarką. Tokiu atveju priešieškinio turiniui keliami tokie pat reikalavimai kaip ir ieškiniui. Reikalavimas nustatyti vaiko gyvenamąją vietą apmokestinamas žyminiu mokesčiu. Žyminis mokestis mokamas toks, koks yra nustatytas neturtiniams reikalavimas, pagal CPK 80 str. 1 d. 2 p. – vienas šimtas litų.
Asmenis, kurie turi teisę kreiptis su ieškiniu dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, numato CK 3.174 str. Kreiptis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo gali vaiko tėvas, motina, taip pat nepilnamečių tėvų, neturinčių visiško veiksnumo, tėvai, globėjai (rūpintojai). Kiti asmenys reikšti reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo galėtų tėvų valdžios apribojimo, globos, rūpybos nustatymo bylose. Atsakovais šiose bylose yra kitas vaiko tėvas ar motina, nei tas, kuris pareiškė ieškinį, taip pat atsakovu gali būti nepilnamečio tėvo ar motinos globėjas (rūpintojas). Pats vaikas, dėl kurio gyvenamosios vietos sprendžiama, šios kategorijos bylose nėra dalyvaujantis byloje asmuo, jis negali būti bendraieškovis, bendraatsakovis ar trečiasis asmuo . Nepilnamečio vaiko teisėms ir interesams šiose bylose atstovauja vaiko teisių apsaugos institucijos. Jų dalyvavimas šiose bylose yra privalomas (CK 3.178 str.), procesinė padėtis – dalyvaujantis byloje asmuo. Dar pasirengimo nagrinėti bylą stadijoje valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija traukiama į bylą išvadai pateikti, tai yra pagrindinė vaiko teisių apsaugos institucijų funkcija šiose bylose.
Pasirengimo stadijoje teismas taip pat gali nuspręsti skirti ekspertizę, kad išsiaiškinti, ar vaikas gali teisme pats išreikšti savo pažiūras ir nuomonę dėl ginčo, taip pat prašyti nustatyti ekspertų su kuriuo iš tėvų nustatytina vaiko gyvenamoji vieta atsižvelgiant į vaiko ir tėvų ryšį, asmeninius bruožus ir pan. Vaikas, sugebantis reikšti savo pažiūras, privalo būti išklausytas teismo (CK 3.177 str.). Teismas turi išsiaiškinti vaiko norus ir į juos atsižvelgti, išskyrus tuos atvejus, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 str. 2 d.). Teismas šiose, kaip ir kitose šeimos bylose, yra aktyvus. Pasirengimo bylos nagrinėjimui metu teismas turi imtis priemonių išsiaiškinti visus dalyvaujančius asmenis, įrodinėjimo dalyką, rinkti įrodymus, stengtis sutaikyti šalis, taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
2002 m. birželio 21 d. Nutarime Nr. 35 nurodyta, kad teismas spręsdamas dėl vaiko gyvenamosios vietos turi atsižvelgti į vaiko interesus, jo norus ir pažiūras, tėvų galimybes ir pastangas užtikrinti pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, tėvų šeimos aplinkos sąlygas, taip pat įvardyti teismo nustatytini teisiškai reikšmingai faktai, tokie kaip vaiko prisirišimo laipsnis prie kiekvieno iš tėvų, brolių, seserų, kiekvieno tėvo doroviniai ir kitokie asmenybės bruožai, jų požiūris į vaiko auklėjimą, dalyvavimą vaiko auklėjime, santykiai su vaiku, taip pat galimybės sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas, naujo tėvų sutuoktinio ar sugyventinio požiūris į vaiką. Šių nuostatų laikomasi ir LAT praktikoje.
Kasacinio teismo praktika nagrinėjamu klausimu yra aiškiai suformuluota ir nuosekli. Šio pobūdžio bylose sprendžiamas klausimas grindžiamas prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynybos principu, todėl teismas, turi nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus, nustatant vaiko gyvenamąją vietą, turi būti vadovaujamasi vaiko interesais, atsižvelgiant į vaiko norą, į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams . Vaiko interesus kiekvienoje byloje būtina individualizuoti . Vertindamas vaiko išsakytą norą gyventi su tėvu ar motina, teismas turi išsiaiškinti vaiko prisirišimą prie kiekvieno iš tėvų, t. y. aplinkybes, kurios nulemia tokį vaiko apsisprendimą. Tai yra svarbi sąlyga, nes būtent prisirišimo pagrindas (natūralus ar nulemtas vieno iš tėvų elgesio ar nuomonės) nulemia vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius . LAT vienose iš naujesnių nutarčių, t.y. minėtose 2010 m. vasario 1 d. ir 2010 m. vasario 8 d. priimtuose sprendimuose rėmėsi EŽTT praktika ir pabrėžė pastovumo principo svarbą, šis principas remiasi patirtimi, kad šeimos ir socialinių ryšių tąsa yra svarbi sąlyga stabiliam ir sveikam psichologiniam – socialiam augančio žmogaus vystymuisi. Remdamasis taipogi ankstesne praktika nurodė kriterijus, lemiančius sprendimą nekeisti vaiko aplinkos, t.y.: laikotarpis, kurį vaikas gyvena jo poreikius patenkinančioje aplinkoje, užtikrinančioje jo teisę į būstą; būsto sąlygos; vaiko poreikių tenkinimas; bendravimo ryšių susiformavimas; susiformavęs glaudus emocinis ryšis su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas jau gyvena kartu; ryšiai su kitais šeimos nariais, kartu gyvenančiais asmenimis; kitos aplinkybės, kurių pripažinimas svarbiomis sprendžiamas kiekvienoje konkrečioje byloje. Tarptautinėje ir Lietuvos teismų praktikoje akcentuojamas ilgesnis kaip vienerių metų vaiko gyvenimo jo poreikius atitinkančioje aplinkoje terminas, o tokios aplinkos pakeitimas turi būti pateisinamas ir būtinas. Sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos klausimą sprendimo motyvai grindžiami ir bylose esančiomis psichologų išvadomis. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad teismo sprendimas dėl vaikų gyvenamosios vietos neįgyja res iudicata galios, todėl pasikeitus aplinkybėms, bet kuri šalis turi teisę kreiptis į teismą dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo.
Apibendrindami galime daryti išvadą, kad bylų dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo nagrinėjimui specialių taisyklių CPK nenumatyta, jos nagrinėjamos remiantis normomis, nustatančiomis bendruosius visų šeimos bylų, nagrinėjamų ginčo teisena, ypatumus. Procesiniai šio pobūdžio bylų ypatumai atsiskleidžia per specialius subjektus, turinčius teisę reikšti ieškinį. Svarbiausia sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą yra vaiko interesai, atsižvelgiant į juos priimamas sprendimas. Tačiau skirtingai nei anksčiau nagrinėtose šeimos bylose, šio pobūdžio ginčuose vaikas nedalyvauja. LAT praktika, suformuota šiose bylose yra aiški ir nuosekli.

Senesnis straipsnis:

Naujesnis straipsnis: