Bylos dėl tėvystės (motinystės) nustatymo

2011/05/14

Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos 7 str. įtvirtinta vaiko teisė žinoti savo tėvus. Jos užtikrinimą laiduoja tėvystės (motinystės) nustatymo institutas. Bylų dėl tėvystės (motinystės) nustatymo nagrinėjimo tvarka numatyta CPK XIX skyriaus trečiame skirsnyje, tačiau nagrinėjant šias bylas taip pat reikėtų vadovautis ir CK normomis, reguliuojančiomis vaiko kilmės nustatymą. Bylų dėl tėvystės (motinystės) nustatymo Lietuvoje per metus išnagrinėjama gana daug, Nacionalinės teismų administracijos duomenimis 2006 m. buvo išnagrinėtos 825 bylos, 2007 m. – 694 bylos, 2008 m. – 684 bylos, 2009 m. – 686 bylos, 2010 m. – 788 bylos. Dažniau šios kategorijos bylos nagrinėjamos būtent dėl tėvystės nustatymo. Dėl vaiko motinos nustatymo paprastai nekyla sunkumų, nes motina yra tiesioginiais biologiniais ryšiais susijusi su vaiku ir vaiko gimimas iš motinos dažniausiai akivaizdus . Nustatyti motinystę gali tekti tik tada, kai vaiko gimimo įraše nėra duomenų apie motiną ir kai motinystė yra nuginčyta.
CPK 387 str. nustato ieškinio padavimo ir jo turinio tvarką. Byla dėl tėvystės nustatymo nagrinėjama tik esant ginčui tarp šalių. Šiose bylose nustatytas alternatyvusis teismingumas, ieškinys pareiškiamas pagal ieškovo arba atsakovo gyvenamąją vietą. Procesiniam dokumentui (ieškiniui) be bendrųjų reikalavimų, tuo atveju, kai ieškinį paduoda ne pats vaikas, keliamas reikalavimas nurodyti duomenis apie vaiką. Asmenys, galintys reikšti ieškinį dėl tėvystės nustatymo nurodyti CK 3.147 str. Taigi ieškinį turi teisę pareikšti vyras, laikantis save vaiko tėvu, jei vaikas yra gimęs nesusituokusiai motinai arba yra nuginčyti duomenys apie vaiko tėvą vaiko gimimo įraše; vaiko motina, vaikas įgijęs visišką veiksnumą, vaiko globėjas (rūpintojas), valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija arba mirusio vaiko palikuonys, jei vaiko tėvas atsisako pripažinti tėvystę pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo arba yra miręs. Literatūroje išsakoma nuomonė, kad ir prokuroras CPK 49 str. pagrindu gali reikšti ieškinį dėl tėvystės nustatymo . Priklausomai nuo to, kokie asmenys pareiškia ieškinį, priklauso ir tai, kas bus patrauktas atsakovais byloje, pavyzdžiui, jei ieškinį reiškia vyras, laikantis save vaiko tėvu, atsakovais byloje traukiami vaikas ir jo motina (CK 3.147 str. 1 d.). Jeigu menamas vaiko tėvas atsisako nustatyti tėvystę, atsakovu traukiamas jisai, o jei menamas vaiko tėvas yra miręs – jo teisių perėmėjai .
Specialios normos šios kategorijos bylose numatytos reglamentuojant šalių dalyvavimą teismo posėdyje (CPK 388 str.) ir lyginant jas su pirmame skyriuje nagrinėtomis bylomis, yra griežtesnės: nesant svarbių priežasčių neatvykus ieškovui ieškinys gali būti paliktas nenagrinėtas, išskyrus kai bylą nusprendžiama nagrinėti vaiko interesais. Kalbant apie atsakovo dalyvavimą, skirtingai nuo CPK XIX skyriaus antrame skirsnyje reglamentuotų bylų nagrinėjime, jo dalyvavimas yra būtinas ir tik išimtiniais atvejais bylą galima nagrinėti nedalyvaujant atsakovui. Pagrindas tėvystei nustatyti yra eksperto išvada (CPK 389 str., 3.148 str. 1 d.). Laikoma, kad tėvystės nustatymo pagrindas yra įrodytas biologinis vaiko ir atsakovo ryšys. Pagrindinė įrodinėjimo priemonė visgi yra teismo ekspertizės išvada, tarptautiniuose dokumentuose taip pat kalbama apie „patikimus mokslinius tyrimus“ . Kasacinis teismas formuoja nuoseklią praktiką, kad tėvystės nustatymo bylose ekspertizės išvada yra prima facie įrodymas . Ekspertizės išvados yra patikimas ir objektyvus įrodymas, patvirtinantis arba paneigiantis vaiko kilmę iš konkretaus tėvo, nes ši išvada nustato, ar vaikas buvo pradėtas konkretaus biologinio tėvo . Todėl laikytina, kad tėvystės nustatymo bylose taikomas mokslinių įrodymų prioriteto principas. Tuo atveju, jei atsisakoma atlikti ekspertizę, pagrindas tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę (CPK 389 str., CK 3.148 str. 1 d.). Nurodytuose straipsniuose įtvirtinta, kad teismas ekspertizės atsisakymą gali vertinti kaip tėvystės įrodymą, tokios nuomonės laikosi ir LAT, tačiau tik atsakovo (menamo tėvo) atžvilgiu , tuo atveju, kai ekspertizės tėvystei nustatyti atsisako spėjamo vaiko artimieji giminaičiai: tėvai, vaikai, broliai, seserys, CK 3.148 str. 2 d. netaikoma . Ne vienoje nutartyje kasacinis teismas yra pasisakęs, kad atsakovo atsisakymą nuo ekspertizės teismai tinkamai įvertino tėvystės įrodymu, šis ekspertizės atsisakymo fakto įvertinimas atitinka LAT suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką tėvystės nustatymo bylose .
Manytume, kad reikalinga atkreipti dėmesį į ieškinio senaties instituto taikymą tėvystės (motinystės) nustatymo bylose. CK 3.6 str. 1 d. numatyta, kad reikalavimams, kylantiems iš šeimos teisinių santykių, taikoma ieškinio senatis, išskyrus šios knygos nustatytas išimtis. Tačiau nei CK, nei CPK tokios išimties taikytinos tėvystės nustatymui nerasime. CK 3.141 str. 4 d. nustato, kad tėvystei pripažinti ieškinio senaties terminai netaikomi, todėl manytina, kad ir tėvystės nustatymui neturėtų būti taikoma ieškinio senatis. Tą taip pat patvirtina LAT praktika .
Teismui išnagrinėjus bylą ir nustačius tėvystę, atsakovas pripažįstamas vaiko tėvu, o vaikas – atsakovo vaiku (CPK 392 str. 1 d.). Manytume, kad atsižvelgiant į tai, jog byloje dalyvaujantis menamas vaiko tėvas nebūtinai yra atsakovas (jis gali būti ir ieškovas, o atsakovais tuomet traukiami vaiko motina ir pats vaikas), tikslintinos šios procesinės normos sąvokos. O būtent, vartojama sąvoka „atsakovas“ keistina į platesnę, apimančią ir tuos atvejus, kai spėjamas vaiko tėvas byloje yra ieškovas, o ne atsakovas. Sprendime taip pat gali būti išspręstas išlaikymo vaikui priteisimo klausimas. Tuomet aktualus tampa išlaikymo priteisimo momentas. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad vaiko kilmės patvirtinimas siejamas su vaiko gimimo diena ir nuo jos atsiranda su kilme susijusios tėvų ir vaikų tarpusavio teisės ir pareigos . Sprendžiant dėl išlaikymo priteisimo šiose bylose teismui palikta prerogatyva pačiam savo iniciatyva išspręsti šį klausimą, nors toks reikalavimas ir nebuvo pareikštas (CPK 392 str. 1 d.). Įsiteisėjusio teismo sprendimo nuorašas per tris darbo dienas turi būti išsiųstas civilinės metrikacijos įstaigai, įregistravusiai vaiko gimimą, kad būtų įregistruotas tėvystės nustatymas.
Šios kategorijos bylų nagrinėjimo ypatumas yra tai, kad įstatyme įtvirtintas mokslinių tyrimų prioriteto principas. LAT teisės taikymo ir aiškinimo praktika tėvystės nustatymo bylose yra nuosekli. Nagrinėjant šias bylas įgyvendinamas vaikų teisių ir interesų prioritetinės apsaugos principas.

Senesnis straipsnis:

Naujesnis straipsnis: