Bylos dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo

2011/05/15

Ankstesniame straipsnyje aptarėme bylų dėl tėvystės (motinystės) nustatymo nagrinėjimo ypatumus, šiame – nagrinėsime tėvystės (motinystės) nuginčijimo bylas. Šios bylų kategorijos panašios tuo, kad yra susijusios su vaiko kilmės nustatymu. Ieškinys dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo reiškiamas tada, kai vaiko gimimo įraše (skirtingai nei tėvystės (motinystės) nustatymo bylose) yra įrašyti ir motina, ir tėvas. Tėvystės (motinystės) nuginčijimo bylų Lietuvos teismuose išnagrinėjama mažiau nei bylų dėl tėvystės (motinystės) nustatymo: Nacionalinės teismų administracijos duomenimis 2006 m. buvo išnagrinėtos 486 bylos, 2007 m. – 541 bylos, 2008 m. – 500 bylos, 2009 m. – 482 bylos, 2010 m. – 579 bylos.
Šių bylų ypatumas yra tas, kad esant padarytam įrašui apie vaiko tėvus, šiuos duomenis galima nuginčyti tik teisme (CK 3.149 str. 1 d.), o duomenys įrašyti remiantis įsiteisėjusiu ir galutiniu teismo sprendimu, negali būti nuginčyti (CK 3.149 str. 2 d.). Tokiu atveju priimtą teismo sprendimą galima siekti panaikinti pasinaudojant tik proceso atnaujinimo institutu .
Procesiniai šios kategorijos bylų nagrinėjimo ypatumai reglamentuoti CPK 394-399 str., taip pat ir CK 3.149-3.150 str. CPK 394 str. norma nukreipia į CK 3.151 str., kuris nustato asmenis, turinčius teisę kreiptis dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo. Šių asmenų ratas itin platus, apimantis ir asmenis vaiko gimimo liudijime neįrašytus kaip vaiko tėvas ar motina, tačiau laikančius save vaiko tėvu ar motina. Teismas rengdamasis bylos nagrinėjimui iš civilinės metrikacijos skyriaus turi išreikalauti medžiagą, pagal kurią ieškovas buvo įrašytas vaiko tėvu (motina). Nagrinėjant šias bylas būtinas vaiko teisių apsaugos institucijos dalyvavimas. Ieškinys nagrinėjamas atsakovo gyvenamosios vietos apylinkės teisme, šiuo atveju nėra paliktos alternatyvaus teismingumo galimybės. Specialūs reikalavimai atsižvelgiant į bylos pobūdį ir sprendžiamą klausimą, numatyti ir ieškinio turiniui. Ieškinyje turi būti nurodyta, kada ieškovas sužinojo apie ginčijamus duomenis, esamus vaiko gimimo liudijime, arba kada paaiškėjo aplinkybės, leidžiančios teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Šis procesiniame įstatyme numatytas reikalavimas manytume, sietinas su CK 3.152 str. numatyta taikyti ieškinio senatimi ir jos skaičiavimo terminais. Minėtame straipsnyje numatytas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas. LAT yra išaiškinęs, kad, kaip ir kiekvienas klausimas, susijęs su vaiko teisėmis ir interesais, senaties termino kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo klausimas turi būti sprendžiamas prioritetiškai atsižvelgiant į vaiko interesus – būtina įvertinti, ar galimas tėvystės nuginčijimas konkrečiu atveju nepažeis vaiko interesų . EŽTT vienoje iš bylų (Yildirim v. Austria No. 34308/96) pripažino, kad kai yra praleidžiamas ieškinio senaties terminas, prioritetas suteikiamas vaiko interesams . Taigi vaiko interesai sprendžiant tėvystės nuginčijimo klausimą yra svarbiausi. Tokia formuojama praktika leidžia tam tikrose situacijose išvengti taip vadinamo „tėvystės vakuumo“, t.y. kai tėvystė gali būti nuginčyta, tačiau nenustatyta (ar neprašoma nustatyti pareiškus ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo). Atsižvelgiant į tai, taip pat ir teikiant teisines paslaugas ir rengiant ieškinį dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo turėtų būti reiškiamas reikalavimas dėl tėvystės (motinystės) nustatymo.
Kitas aspektas susijęs su tėvystės nuginčijimu yra tas, kad analizuojant kasacinio teismo praktiką pastebimas siekis nenustatinėti tikrosios vaiko tėvystės suabsoliutinant biologinę tėvystę, o atsižvelgti į susiklosčiusius faktinius tėvystės santykius. Vienoje iš nutarčių LAT pažymėjo, kad vaiko darnios ir harmoningos raidos požiūriu svarbiau tai, ką pats vaikas pripažįsta savo motina ar tėvu, nei biologinė motinystė ar tėvystė. Dėl to siekiant apsaugoti vaiko interesus, prioritetas teiktinas vaiko nuomonei bei pozicijai santykių su tam tikru asmeniu atžvilgiu, o ne kraujo ryšiui su tuo asmeniu. Požiūris į tėvystę ne tik kaip į biologinį ryšį leidžia užtikrinti šeimos santykių teisinio reglamentavimo lankstumą ir atsižvelgti į gyvenimo realijas. Šiuolaikinė šeimos teisė pripažįsta, kad biologinis vaiko ir tėvo ryšys nebėra vienintelis tėvystės pagrindas. Dėl to tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas ir, sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, o tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas tais atvejais, kai siekiama nustatyti tikrąją vaiko kilmę (CK 3.146 str. 2 d.) . Kitoje nutartyje teikiant prioritetą vaiko interesams praleistas ieškinio senaties terminas buvo atnaujintas, kasacinis teismas paliko galioti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir nurodė, kad teismas atnaujindamas ieškinio senaties terminą ir remdamasis vaiko nuomone, išsakyta teismo posėdyje, taip pat kompleksinio psichiatrinio- psichologinio įvertinimo išvada, Vaikų teisių apsaugos tarnybos išvada, kitais byloje surinktais ir išnagrinėtais įrodymais, pasisakė, kad vaikas nuo mažens žinojo apie savo kilmę, iki šiol prisimena laikotarpį, kai jo ir tėvo santykiai buvo artimi, trokšta bendravimo su tėvu. Taigi, atnaujindamas terminą, teismas atsižvelgė būtent į vaiko teises ir interesus, ir ši teismo išvada atitinka kasacinio teismo suformuotą CK 3.152 str. ir 1.131 str. 2 d. taikymo praktiką .
Neretai ieškiniai dėl tėvystės nuginčijimo reiškiami vaikui gimus susituokusiems asmenims arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos. Tokiu atveju nuginčyti tėvystę galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas (CK 3.150 str. 1 d.). O vienintelis tėvystės nuginčijimo pagrindas – įrodymas, kad kaip tėvas įrašytas asmuo nėra biologinis tėvas. Tokiu atveju, kaip ir tėvystės nustatymo bylose, skiriama ekspertizė. Vaikui gimus santuokoje ar nepraėjus trims šimtams dienų po jos pabaigos, preziumuojama, kad sutuoktinis yra vaiko tėvas. Šią normą šeimos teisinių santykių tikrumo ir saugumo aspektu palankiai vertina EŽTT .
Išnagrinėjus bylą ir priėmus sprendimą dėl tėvystės nuginčijimo, įsiteisėjusios sprendimo nuorašas išsiunčiamas civilinės metrikacijos įstaigai, kad būtų išregistruota tėvystė (motinystė).
Tėvystės (motinystės) nuginčijimo bylų nagrinėjimo procesiniai ypatumai, panašūs kaip ir tėvystės nuginčijimo bylose: specialūs ieškinį galintys reikšti asmenys, specialūs ieškinio turinio reikalavimai. Pagrindas nuginčyti tėvystei kaip ir tėvystės nustatymo bylose yra medicininė ekspertizė. Šių bylų nagrinėjimas ypatingas ir tuo, kad šiose bylose numatyta taikyti ieškinio senaties institutą. Teismas nagrinėdamas šias bylas sprendžia biologinės ir faktinės tėvystės santykio problemą, neleidžia atsirasti „tėvystės vakuumui“, šie klausimai sprendžiami pirmiausia atsižvelgiant į vaiko teises ir interesus.

Senesnis straipsnis:

Naujesnis straipsnis: