Bylos dėl išlaikymo priteisimo

2011/05/17

Konstitucijos 38 str. 6 d. nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą nustato ir tarptautinė teisė. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 str. 2 d. įtvirtinta, kad tėvams arba kitiems vaiką auklėjantiems asmenims tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes. Pažymėtina ir tai, kad tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepriklausomai nuo to, gyvena kartu jie ar atskirai. Išlaikymo teikimo formos, dydžio nustatymo, jų pakeitimo ir kt. klausimai reglamentuojami CK trečiosios knygos XII skyriaus antrame skirsnyje. CPK nėra atskiro skyriaus, kuriame būtų reglamentuotas bylų dėl vaikų išlaikymo nagrinėjimas, todėl nagrinėjant šias bylas reikalinga sistemiškai taikyti CPK normas, reglamentuojančias bendruosius šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus, CK normas ir kituose teisės aktuose esančias normas. Vienoje iš konsultacijų LAT nurodė, kad byla dėl išlaikymo vaikams priteisimo yra šeimos byla, nagrinėtina pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles su išimtimis, nustatytomis CPK XIX skyriuje. Be to, buvo pažymėta, kad reikalavimas priteisti išlaikymą vaikams taip pat gali būti nagrinėjamas pagal supaprastinto proceso taisykles, įtvirtintas CPK XXII, XXIII skyriuose (CPK 424 str. 1 d., 431 str. 1 d.), t.y. pasinaudojant dokumentinio proceso bei teismo įsakymo institutais.
Išlaikymo vaikams priteisimo klausimas turi būti išspręstas nagrinėjant bylas dėl santuokos nutraukimo (CK 3.53 str. 3, 4 d., 3.59 str., 3.62 str. 3 d., CPK 541 str. 2 d.), jos pripažinimo negaliojančia (CK 3.43 str. 2 d.), patvirtinus sutuoktinių gyvenimą skyriumi (CK 3.76 str. 1 d.), teismo sprendimu nustačius tėvystę (CPK 392 str. 1 d.), nusprendus atskirti vaiką nuo tėvų (CK 3.179 str.), apribojus tėvų valdžią (CK 3.180 str.). Išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir tuo atveju, kai tėvai nėra susituokę ar negyvena skyriumi, tačiau vengia išlaikyti savo vaikus (CK 3.192 str.).
Bylose dėl išlaikymo priteisimo taikomas alternatyvusis teismingumas, t. y. ieškinys dėl išlaikymo priteisimo gali būti reiškiamas ieškovo gyvenamosios vietos teismui (CPK 30 str. 4 d.). Pastarąją normą aiškinant CPK komentare pabrėžiama, kad alternatyviojo teismingumo ieškovo pasirinkimu taisyklė taikoma reiškiant ieškinius dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiams vaikams, nesvarbu kas pareiškia ieškinį, dėl išlaikymo priteisimo tėvams ir kitų šeimos narių išlaikymo, taip pat dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo, tačiau pabrėžiama, kad ši taisyklė netaikoma asmenų, privalančių mokėti išlaikymą reiškiamiems ieškiniams, pavyzdžiui dėl išlaikymo dydžio sumažinimo ar atleidimo nuo išlaikymo, tokiu atveju ieškiniai pareiškiami pagal bendrąsias teismingumo taisykles. Nustatant bylos su užsienio elementu teismingumą reikia remtis tarptautinės sutarties nuostatomis, jei tik tokia yra. LAT Senatas yra nurodęs, kad sprendžiant klausimą Lietuvos ar ES narės teismui teisminga byla, reikia vadovautis 2000 gruodžio 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo bei vykdymo užtikrinimo nuostatomis. Taip pat turi būti atsižvelgta į tai, ar priimtas sprendimas bus pripažįstamas ir vykdomas užsienio valstybėje. Jei sprendimas turės būti vykdomas užsienio valstybėje, o Lietuva su ta valstybe nepasirašiusi sutarties dėl teisinės pagalbos ir ta valstybė nėra 1970 m. spalio 2 d. Hagos konvencijos dėl sprendimų, susijusių su išlaikymo pareigomis, pripažinimo ir vykdymo narė ar ES narė, teismo sprendimas gali likti neįvykdytas. Tuomet teismas turėtų aiškintis, ar byla nėra teisminga atsakovo gyvenamosios vietos valstybės teismui, įvertinti daugumos įrodymų buvimo vietą.
Tam tikrų ypatumų bylose dėl išlaikymo priteisimo yra ir dėl žyminio mokesčio. CPK 83 str. 1 d. 2 p. nurodyta, kad ieškovai byloje dėl išlaikymo priteisimo atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Pagal to paties straipsnio antrą dalį, ieškovai šiose bylose taip pat atleidžiami nuo žyminio mokesčio už apeliacinius ir kasacinius skundus, taip pat už prašymus dėl proceso atnaujinimo. Žyminis mokestis proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai išieškomas į valstybės pajamas iš atsakovo (CPK 96 str. 1 d.). Ieškinio suma, nuo kurios apskaičiuojamas mokėtinas žyminis mokestis dėl išlaikymo priteisimo apskaičiuojamas remiantis CPK 85 str. 1 d. 3 p. Taigi ieškovai nuo žyminio mokesčio išlaikymo priteisimo bylose atleidžiami.
Teisę kreiptis su ieškiniu dėl išlaikymo priteisimo turi vienas iš tėvų, vaiko globėjas (rūpintojas), valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija. CK 3.201 str. 1 d. minima, kad ir prokuroras turi teisę reikšti ieškinį dėl priteisto išlaikymo padidinimo ar sumažinimo, todėl manytume, kad teismas turėtų priimti prokuroro ieškinį dėl išlaikymo priteisimo, o pati CK 3.194 str. 1 d. papildytina įrašant prokurorą, kadangi tokiu ieškiniu būtų ginamas ir viešasis interesas, kuris laikomas pagrindu, dėl kurio prokurorams suteikta teisė reikšti ieškinį ne tik kitose šeimos bylose, bet ir apskirtai civiliniame procese. LAT Senatas taip pat mini prokurorą kaip subjektą galintį reikšti ieškinį dėl išlaikymo vaikui priteisimo, kai vienas iš tėvų ar abu nevykdo pareigos išlaikyti vaikus . Mūsų išsakytą nuomonę dėl CK 3.194 str. 1 d. papildymo taip pat pagrindžia CK 3.163 str. 4 d., kurioje nurodyta, kad jei tėvai ar globėjai vaikų teises pažeidinėja, priemonių vaikų teisėms užtikrinti gali imtis valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija ar prokuroras.
Aptartina ir paties vaiko teisė reikšti ieškinį. LAT Senato 2005 m. birželio 23 d. nutarime Nr. 54 yra išaiškinta, kad nepilnametis vaikas iki 14 m. turi teisę savarankiškai kreiptis į vaiko teisių apsaugos instituciją, o ši, nustačiusi, kad tėvai nesirūpina vaiku, kreipiasi į teismą dėl išlaikymo priteisimo. Nepilnamečiai nuo 14 m. turi teisę savarankiškai kreiptis į teismą, jeigu jų teises į išlaikymą pažeidžia tėvai, tuo atveju, kai nepilnametis pats negali įgyvendinti savo teisių dėl išlaikymo lėšų tvarkymo, jo teises gina vaiko teisių apsaugos institucija arba prokuroras kreipdamiesi į teismą su prašymu paskirti nepilnamečio turto administratorių.
Taip pat ir pilnametis vaikas gali reikšti ieškinį dėl išlaikymo iš tėvų ar vieno jų priteisimo. Vienu atveju tokią teisę turi pilnametis ir nedarbingas dėl neįgalumo, kuris jam buvo nustatytas dar iki pilnametystės, ir jam yra būtina parama, o tėvai jos neteikia. Tame pat nutarime LAT Senatas išaiškino, kad kai išlaikymo neteikia vienas iš tėvų, ieškinys reiškiamas būtent tam tėvui, o kitas, išlaikymo pareigą vykdantis tėvas (ar motina) traukiami trečiuoju asmeniu be savarankiškų reikalavimų. Dėl ieškovo nepilnamečio vaiko procesinės padėties ir teisių apimties šeimos bylose gana plačiai buvo pasisakyta 2010 m. kovo 1 d. nutartyje . Nepilnamečio vaiko, kurio teisė gauti išlaikymą pažeidžiama, procesinė padėtis yra ieškovas, o išlaikymo pareigų nevykdančių tėvų ar vieno jų – atsakovai (-as). Negaunantis išlaikymo vaikas santuokos nutraukimo byloje nėra trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais. Nepilnamečio vaiko ieškovo reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo yra savarankiškas abiem ar kiekvienam iš tėvų. Kai šeimos bylose nagrinėjamas ieškovo nepilnamečio vaiko ieškinys, kurį pareiškė jo vardu veikiantys atstovai (CK 3.194 str. 1 d., CPK 38 str. 2 ir 4 d., kt.), tai ieškovo nepilnamečio vaiko dalyvavimo teismo posėdyje klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į CPK 380 str. Toje pačioje nutartyje pasisakyta ir dėl to, kad nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolėje kreditorius yra vaikas, o skolininkai – tėvai, nes jų kiekvieno asmeninė prievolė yra teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui (CK 3.192 str.). Apie vaiką kaip savarankišką teisės subjektą bei išlaikymo prievolėje – prievolės šalimi – kreditoriumi – pasisakoma ir mokslinėje literatūroje.
CK 3.194 str. 3 d. taip pat numatytas kitas atvejis, kai išlaikymas priteisiamas pilnamečiui vaikui, t.y. tada, kai pilnamečiui vaikui būtina parama ir jis mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir yra ne vyresnis nei 24 m. Atkreiptinas dėmesys, kad dėl šios normos pasisakė Konstitucinis Teismas . Buvo pripažinta, kad CK 3.194 str. 3 d. (2004 m. lapkričio 11 d. redakcija) ta apimtimi, kuria nustatyta, kad teismas visais atvejais privalo priteisti tėvų (ar vieno iš jų) išlaikymą paramos reikalingam, vidurinį išsilavinimą jau įgijusiam, aukštosios ar profesinės mokyklos dieniniame skyriuje besimokančiam ir ne vyresniam negu 24 m. pilnamečiam asmeniui, prieštarauja Konstitucijos 109 str. 1 d., konstituciniam teisinės valstybės principui. Toks išaiškinimas paveikė ir teismų praktiką, vienoje iš nutarčių kasacinio teismo kolegija konstatuoja, kad išlaikymą iš tėvų priteisti paramos reikalingam pilnamečiam aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje besimokančiam asmeniui galima tik tada, kai šis asmuo yra išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti lėšų, reikalingų jo mokymuisi (studijoms) aukštojoje mokykloje . Kitoje nutartyje buvo pripažinta, kad išlaikymas iš tėvų pilnamečiam ne vyresniam kaip 24 m. vaikui priteisiamas, kai yra visuma iš įstatymo kylančių sąlygų: vaikas sąžiningai ir pažangiai mokosi vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje; vaikui būtina parama, o tėvai turi galimybę ją teikti .
Kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs, kad kai bylos nagrinėjimo metu nepilnamečiai vaikai tampa pilnamečiai ir jų veiksnumas neapribotas, tai jie, kaip veiksnūs pilnamečiai asmenys, savarankiškai įgyvendina savo teisę dėl išlaikymo išieškojimo iš tėvų, nevykdžiusių šios pareigos.
Aktualius vaiko išlaikymo klausimus savo moksliniuose darbuose nagrinėjo G. Sagatys, jo nuomone, galiojančiame CK vaiko išlaikymo dydžio nustatymas grindžiamas poreikių ir galimybių balanso sistema, taikant ją išskiriami du pagrindiniai kriterijai – vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis . Tai atsispindi ir kasacinio teismo formuojamoje praktikoje. Teismai spręsdami dėl išlaikymo vaikui priteisimo turi vadovautis vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principu, kuris reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties . Pasisakydama dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo LAT CBS plenarinė sesija 2010 m. gegužės 20 d. nutarime konstatavo, kad teismas turi imtis priemonių, kad būtų nustatyti vaiko poreikiai, kiekvieno tėvų turtinė padėtis, būtinas išlaikymo dydis proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų bei nuo kurio momento nebuvo vykdoma išlaikymo pareiga.
Nagrinėjant bylas dėl išlaikymo priteisimo tenka spręsti dėl išlaikymo formos, jos pakeitimo, taip pat nemaža dalis bylų yra dėl išlaikymo dydžio padidinimo ar sumažinimo. Kasacinis teismas dėl šių klausimų yra pasisakęs ne vienoje nutartyje. Buvo konstatuota, kad teismas esant būtinybei gali priteisti išlaikymą keliomis CK 3.196 str. 1 d. įtvirtintomis formomis . O jeigu nevykdoma pareiga periodinėmis išmokomis teikti išlaikymą ir dėl to susidaro įsiskolinimas, tai įsiskolinimo susidarymas gali būti traktuojamas kaip skolininko turtinės padėties pasikeitimas, sudarantis pagrindą peržiūrėti teikiamo išlaikymo būdą, nes kyla grėsmė vaiko interesams . Atsižvelgiant į išlaikymo prievolės netinkamą vykdymą ir siekiant apsaugoti vaiko interesus gauti išlaikymą iš tėvo, taip pat kitų bendraturčių interesus, jau kitoje byloje teisėjų kolegija nusprendė, kad, vaiko interesai gali būti geriausiai patenkinami priteisiant išlaikymą turtu, o likusią išlaikymo dalį priteisiant periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės .
Kasacinis teismas ne kartą yra pasisakęs ką turi nustatyti teismas priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Pažymėtina, kad LAT formuojama praktika šiuo klausimu yra nuosekli ir išsami. Sprendžiant dėl išlaikymo dydžio pakeitimo reikalinga įvertinti tai, kad iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 str. 1 d.), o šią nuostatą sistemiškai aiškinant kartu su CK 3.201 str. 2 d., darytina išvada, kad išlaikymo dydis taip pat gali būti keičiamas, išaugus (pasikeitus) vaiko poreikiams . Spręsdamas vaikui teikiamo išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, teismas turi nustatyti ir įvertinti reikšmingų aplinkybių visumą. Išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios (-ių) sąlygos (-ų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti .
Pačiam teismo sprendimui priimamam išlaikymo, jo dydžio pakeitimo bylose būdingi taip pat tam tikri ypatumai, kurie nurodyti jau anksčiau minėtame 2005 m. birželio 23 d. Nutarime Nr. 54. Motyvuojamoje sprendimo dalyje teismas turi nurodyti nustatytas aplinkybes dėl individualių vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties, aptarti įrodymus, kuriais rėmėsi nustatydamas minėtas aplinkybes. Rezoliucinėje teismo sprendimo dalyje turi būti nurodyta nuo kokio momento, kokio dydžio ir formos bei kokiam terminui išlaikymas priteisiamas. Taip pat turi būti nurodyta, kad išlaikymas priteisiamas pačiam vaikui, taip pat nurodoma išlaikymo lėšų tvarkytojas (turto administratorius, uzufruktorius). Kiekvienu atveju taip pat turi būti nurodyta, kad išlaikymo suma kasmet indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Anksčiau minėjome, kad išlaikymas gali būti priteisiamas ir teismo įsakymu. Nacionalinės teismų administracijos skelbiamose ataskaitose nėra atskirai nurodytas tokių bylų skaičius, tačiau manome, kad tai yra pakankamai patogus ir greitas būdas priteisti išlaikymą. Teismas netikrina kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo iš esmės. Teismo įsakymas įsiteisėja, jei per 20 dienų asmuo, iš kurio priteistas išlaikymas, nepareiškia prieštaravimų. Priešingu atveju byla nagrinėjama ieškinio teisenos tvarka.
Dar vienas šių bylų nagrinėjimo ypatumas susijęs su bylų nagrinėjimu kasacine tvarka. CPK 341 str. 2 p. daroma išimtis iš bendros nuostatos, kad turtiniuose ginčuose, jeigu ginčijama suma mažesnė nei penki tūkstančiai litų, kasacija yra negalima. Ginčams dėl išlaikymo priteisimo šis ribojimas netaikomas.
Taigi apibendrinant galime pasakyti, kad išlaikymo priteisimo bylų nagrinėjimui būdingi ypatumai, susiję su bylų teismingumo nustatymu, žyminio mokesčio sumokėjimu, asmenimis, turinčiais teisę reikšti ieškinius, tarp kurių yra ne tik vaiko teisių apsaugos institucijos, bet ir prokuroras. LAT praktika šiose bylose iš tiesų gausi ir nuosekliai plėtojama prioritetiškai ginant vaikų teises ir interesus.

Senesnis straipsnis:

Naujesnis straipsnis: