Asmeninė sutuoktinių nuosavybė

2011/07/04

Asmeninė kiekvieno sutuoktinio nuosavybė yra turtas, kuris įgytas iki santuokos (CK 3.89 str. 1 d. 1 p.), taip pat turtas įgytas susituokus, tačiau kurio įgijimo pagrindas patvirtina, kad jis įgytas kaip asmeninė nuosavybė(CK 3.89 str. 1 d. 2 p.). Reikėtų pasakyti ir tai, kad pagal CK 3.89 str. 3 d, turtas išlieka asmenine nuosavybe, nors juo naudojasi ir kitas sutuoktinis savo asmeniniams poreikiams tenkinti. Aukščiau minėjome turto įgijimo pagrindą, kuris nurodo esant asmeninę sutuoktinio nuosavybę – tai jau santuokoje dovanotas ar paveldėtas turtas, jei jis nedovanotas ar nepaveldėtas kaip bendro jungtinė nuosavybė.
Asmenine sutuoktinio nuosavybe taip pat laikomi asmeniniai daiktai tokie kaip drabužiai, avalynė, profesinės veiklos įrankiai (CK 3.89 str. 1 d. 3 p.) Apsprendžiant priskirtinas daiktas asmeniniams ar ne galima spręsti iš turto įgijimo aplinkybių ir konkretaus daikto naudojimo tikslo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad vieno sutuoktinio naudojami ir esantys didelės vertės daiktai, pirkti iš bendrų sutuoktinių lėšų, bus bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. O tai, kad tokius požymius atitinkantį daiktą naudoja vienas sutuoktinis galėtų būti reikšmingas dalinant santuokinį turtą. Tokiu atveju daiktas natūra turėtų būti priteisiamas jį naudojančiam sutuoktiniui, iš kurio būtų priteista piniginė kompensacija kitam sutuoktiniui.
Pagal CK 3.89 str. 1 d. 4 p., asmenine sutuoktinio nuosavybe yra intelektinės ir pramoninės teisės, pavyzdžiui, teisė į autoriaus vardą, autorystės teisė ir kt. Tačiau iš intelektinės veiklos susituokus gautos pajamos laikomos bendrąja jungtine nuosavybe, taip pat lėšos ir daiktai, reikalingi asmeniniam sutuoktinio verslui, išskyrus lėšas ir daiktus, kurie skirti verslui, kuriuo verčiasi abu sutuoktiniai bendrai (CK 3.88 str. 1 d. 5 p.).
Asmenine sutuoktinio nuosavybe yra laikomos ir gautos tikslinės išmokos tokios kaip pavyzdžiui, žalos, padarytos sveikatos sužalojimu, atlyginimas, neturtinės žalos atlyginimas, laidojimo pašalpa. Kitaip sakant, tai gali būti tam tikros tikslinės išmokos, susijusios su tik su jas gavusio sutuoktinio asmeniu, taip pat teisės, kurių negalima perleisti kitiems asmenims (CK 3.89 str. 1 d. 6 p.).
Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktą asmenine sutuoktinio nuosavybe taip pat yra turtas, įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus asmenine nuosavybe esantį turtą, tačiau įsigyjant turtą turi būti aiškiai išreikšta valia įgyti jį kaip asmeninę nuosavybę.
Teisės mokslininkų darbuose minima, jog asmenine sutuoktinių nuosavybe taip pat gali būti pripažintas turtas, nors ir įgytas formaliai gyvenant santuokoje, tačiau faktiškai nesant santuokinių santykių. Tokiu atveju galima būtų įrodinėti, kad turtas, įgytas bendrai nebegyvenant, yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. CK 3.67 straipsnio 2 dalis, nustato, kad santuokos nutraukimo turtiniai teisiniai padariniai gali būti taikomi nuo tos dienos, kai sutuoktiniai pradėjo faktiškai gyventi skyrium. Taigi šia norma galima būtų remtis siekiant įrodyti, kad turtas įgytas kaip asmeninė nuosavybė.
Tai, jog konkretus daiktas yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, reikia pagrįsti ir įrodyti kiekvienu atveju. CK 3.89 straipsnio 2 dalis nustato, kad faktas, jog tam tikras turtas yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo jį esant asmeninę sutuoktinio nuosavybę. Iš šios normos matyti, kaip kokiomis įrodinėjimo priemonėmis galima įrodinėti esant asmeninę nuosavybę.
Dabar aptarsime galimas CK 3.89 straipsnio 1 dalyje pateiktų atvejų (t.y. kada turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinių nuosavybe) išimtis. Vienas iš galimų atvejų, kai turtas, įgytas vieno iš sutuoktinių iki santuokos esant santuokoje buvo iš esmės pagerintas (pavyzdžiui, darytas kapitalinis būsto remontas, rekonstrukcija ir pan.) iš bendrų santuokinių arba kito sutuoktinio asmeninių lėšų ar jo darbu. Tokiu atveju turtas buvęs vieno sutuoktinio asmenine nuosavybe gali būti pripažintas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Taip pat bendra jungtine nuosavybe gali būti pripažintas ir anksčiau asmeniškai dovanotas ar paveldėtas daiktas, kuris buvo iš esmės pagerintas iš bendrų arba kito sutuoktinio asmeninių lėšų ar kito sutuoktinio darbu. CK 3.90 straipsnio 1 dalis numato, kad turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita). Taigi tam, kad buvęs asmenine vieno sutuoktinio nuosavybe turtas būtų pripažintas bendrąja jungtine nuosavybe reikalingas teismo sprendimas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad paprastai tokie klausimai sprendžiami nagrinėjant santuokos nutraukimo bylas.
Dar vienas atvejis, kai asmeninė sutuoktinio nuosavybė gali būti pripažinta bendrąja jungtine numatytas CK 3.90 straipsnio 2 dalyje. Čia nurodoma, kad jeigu sutuoktinis, įsigydamas turtą savo asmeniniams poreikiams tenkinti, naudoja ir lėšas, kurios yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, teismas įsigytą turtą gali pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, jeigu tam turtui įsigyti panaudotos lėšos, kurios yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, viršijo panaudotas lėšas, kurios yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė.
CK 3.97 straipsnio 1 dalis leidžia sutuoktiniui savo asmeninės nuosavybės teise turimą turtą naudoti, valdyti ir juo disponuoti savo nuožiūra. CK 3.99 straipsnyje numatyta galimybė asmeninės nuosavybės teise turimą turtą perleisti kitam sutuoktiniui asmeninėn nuosavybėn, pavyzdžiui, padovanoti.
Gyvenant santuokoje, kasdienybėje dažnai išnyksta ribos tarp asmeninės ir bendrosios jungtinės nuosavybės. Į tai atsižvelgiama ir galiojančiame įstatyme. Pavyzdžiui, CK 3.89 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog asmeninis turtas, kurį vienas sutuoktinis laikinai perduoda kitam sutuoktiniui jo asmeniniams poreikiams tenkinti, išlieka jį perdavusio sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Taip pat yra numatyta, kad vienas sutuoktinis gali įgalioti kitą sutuoktinį tvarkyti turtą, kuris yra pirmojo sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Tokiu atveju reikėtų taikyti bendrąsias atstovavimo nuostatas, kurios reglamentuotos Civilinio kodekso antrojoje knygoje (CK 3.97 str. 4 d.).
Reikėtų žinoti ir tai, kad iki santuokos sudarymo turėtam turtui asmenine nuosavybės teise, po santuokos sudarymo šiam įgijus šeimos turto statusą (apie šeimos turtą ir jo teisinį režimą plačiau galima paskaityti čia.) taikomi specialūs įstatyme numatyti ribojimai susiję su šio turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo (CK 3.84-3.86 str., 3.97 str. 1 d.).
CK 3.97 straipsnio 5 dalis numato, kad jeigu dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių vienas sutuoktinis negali savarankiškai tvarkyti savo turto ir prisidėti prie šeimos namų ūkio išlaikymo, kitas sutuoktinis turi teisę naudoti šeimos namų ūkiui išlaikyti negalinčio savarankiškai tvarkyti savo turto sutuoktinio asmenines lėšas ir turtą. Ši taisyklė netaikoma, jeigu sutuoktiniai gyvena skyrium ar sutuoktinio, kuris negali savarankiškai tvarkyti savo turto ir prisidėti prie šeimos namų ūkio, turtui yra paskirtas administravimas.
Jeigu vienas sutuoktinis turtą, kuris yra jo asmeninė nuosavybė, tvarko aplaidžiai ar taip neprotingai ir nerūpestingai, jog kyla grėsmė šeimos interesams dėl to, kad tas turtas gali būti prarastas ar iš esmės sumažėti, tai kitas sutuoktinis turi teisę kreiptis į teismą reikalaudamas skirti sutuoktinio turtui administratorių. Administratoriumi gali būti skiriamas ir sutuoktinis, pareiškęs tokį reikalavimą. Išnykus aplinkybėms, dėl kurių turtui buvo paskirtas administratorius, bet kuris sutuoktinis gali kreiptis į teismą dėl turto administravimo panaikinimo (CK 3.97 str. 2-3 d.). Šios normos taikymo pavyzdžiu galėtų būti atvejai, kai vienas iš sutuoktinių vartoja narkotines medžiagas, nevaldo savo noro žaisti azartinius žaidimus ir pan.
CK 3.98 straipsnis numato atvejus kada kitas sutuoktinis gali pretenduoti į kompensaciją, kai baigiasi bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (pavyzdžiui, santuokos nutraukimo metu dalijant turtą ir pan.). Jeigu prijungus turtą, kuris yra sutuoktinio asmeninė nuosavybė, padidėjo turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, vertė, tai sutuoktinis, dėl kurio asmenine nuosavybe esančio turto padidėjo turto vertė, turi teisę gauti kompensaciją iš bendro turto. Sutuoktinis turi teisę į kompensaciją taip pat tais atvejais, kai turtui, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įsigyti buvo panaudotos ir asmeninės sutuoktinio lėšos. Taip pat yra numatyta, kad kiekvienas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, jeigu jis bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su šio kodekso 3.109 straipsnyje numatytų prievolių vykdymu, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad turtas buvo panaudotas šeimos poreikiams tenkinti.
Taigi kaip matyti iš Civilinio kodekso normų, reguliuojančių asmeninę sutuoktinių nuosavybę, sudarius santuoką asmeninė sutuoktinių nuosavybė netampa bendrąja jungtine, ji išlieka.

Senesnis straipsnis:

Naujesnis straipsnis: